Kurioje sakinio vietoje dėti kablelį, kai kalbama apie jautrias paveldosaugos zonas Senamiestyje, Naujamiestyje, kur kiekviena plyta alsuoja istorija? Tokios vietos sukelia rezonansines diskusijas – ne vienu projektu buvo piktinamasi, kai kurie architektai, parengę ir įgyvendinę rekonstrukcijos projektus, kolegų buvo pavadinti net architektūros „cicinais“.
Kai architektūros studija „Plazma“ buvo pakviesta dalyvauti gyvenamųjų butų pastato Gedimino pr. 47, Vilniuje, kviestiniame projektinių pasiūlymų konkurse, iškilo dilema, kuriuo keliu eiti – ar priimti radikalaus modernumo iššūkį, ar rinktis nuosaikaus ir mažiau kontrastuojančio su esamu kontekstu statinio įvaizdį? Prieš tai atlikti paveldosaugos tyrimai parodė, kad čia stovėję pastatai, nugriauti per karą ir atstatyti pokariu, architektūrinės vertės neturi.
Kaip pasakoja studijos „Plazma“ architektas Rytis Mikulionis, vienas projekto bendraautorių, siekiant „užtaisyti“ plyšį, atsiradusį po karo, viena naujo statinio dalimi tapo greta esančio pastato replika – kaimyninio carinio pastato dalies kopija, o kita – vienas 1939 m. funkcionalizmo laikotarpio pastatas, suniokotas sovietmečiu. Gavus leidimą pastatą griauti, projektą vystanti bendrovė rėmėsi laimėjusių konkursą architektų, t. y. studijos „Plazma“, pasiūlymais. Pagal juos buvo parengtas naujas detalusis planas, o vėliau vykdomi ir statybos darbai.
Anot architekto R. Mikulionio, nuosaikią pastato išraišką padiktavo ir jo funkcija – gyvenamasis pastatas su daugybe vitrininių langų, turinčių išėjimus į balkonus. Architektams pavyko suskaidyti Gedimino prospekto išklotinėje projektuojamą fasadą, atskiras jo dalis šiek tiek atitraukiant nuo gatvės raudonosios linijos, t. y. užstatymo ribos. Atsižvelgiant į kaimyninių pastatų fasado elementų proporcijas, papildomai pasirinktas ir skaidymas vertikaliais ir horizontaliais granito rustais. Pagrindinė fasado apdaila – tinkas, stogas dengtas klasikinio profilio aliuminio lakštais, suformuojant viršutiniame aukšte mansardinius butus. Fasadai, esantys vidaus kiemo dalyje, paprasti ir lakoniški. Jų santūrų įvaizdį pagyvina erdvios laiptinės su stikliniais panoraminiais liftais. Metalinės laiptasijos su teraco pakopomis suteikia pastato bendroms erdvėms solidumo, ypač turint omenyje potencialių šio pastato gyventojo statusą.
Numatant būsimuosius gyventojų poreikius, daugelis butų suplanuoti taip, kad ateityje būtų galima juos sujungti. Požeminių automobilių stovėjimo aikštelių taip pat yra numatyta po dvi kiekvienam butui.
Pagrindinis pastato konstruktyvas – monolitinis gelžbetonis. Demontavus senuosius statinius ir deramai sutvirtinus kaimyninių pastatų šoninius fasadus, reikėjo gana ribotoje ir tankiai užstatytoje erdvėje vykdyti statybos darbus. Architektai džiaugiasi, kad projekto vystytojas netaupė kokybės sąskaita, o, pasitelkus didelę patirtį turinčią bendrovę „Keista“, projekto vykdytoją, darbai vyko nuosekliai ir sklandžiai.
[su_quote]Nuosaikią pastato išraišką padiktavo ir jo funkcija – gyvenamasis pastatas su daugybe vitrininių langų, turinčių išėjimus į balkonus.[/su_quote] [su_note note_color=”#FFFFff” radius=”0″]Naujojo daugiabučio gyvenamojo namo mastelis ir sprendiniai paremti būdingais Gedimino pr. pastatų ir jų fasadų komponavimo principais:
– pirmo aukšto diferencijavimas ir pritaikymas komercijai;
– dalies fasado plokštumų atitraukimas raudonosios linijos atžvilgiu;
– atvirų balkonų komponavimas grupėmis;
– išreikšta karnizo linija;
– vertikalių ir horizontalių elementų balansas;
– struktūrinės puošybos detalės;
– stogų architektūra;
– lakoniški kiemo fasadai.
Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) | 2018 rugpjūtis.