Lietuvoje, kurią prieš kelis mėnesius tiesiog sukrėtė atsiradusi nesudėtinga prievolė – pasirūpinti savo gyvenamojo būsto energinio naudingumo sertifikatais, pirmuosius žingsnius čia žengiančio pastatų reitingavimo ir poveikio aplinkai vertinimo metodo pristatymą turbūt dera pradėti nuo pastabos: „Breeam“ – savanoriškai pasirenkamas vertinimas.

Sertifikuotų pastatų dar nėra

Tie pirmieji žingsniai – dar beveik negirdimi: kol kas nuskambėjo tik keli pareiškimai apie ketinimus siekti plačiausiai pasaulyje naudojamo standarto. Iš Jungtinės Karalystės nuo 1990 metų po pasaulį pasklidusio pastatų poveikio aplinkai vertinimo metodo „Breeam“ (angl. Building Research Establishment Environmental Assessment Method) žada siekti vieno sostinėje statomo skandinaviško kapitalo verslo centro savininkai, vienas gyvenamosios statybos projektas. Atitikimą „Breeam“ standarto reikalavimams liudijančio sertifikato nėra gavęs nė vienas pastatas Lietuvoje.

Ir bandymų būta tik kelių. Vienas jų net ne bandymas, o, vadinkime – apsiuostymas. Parengus projektinius siūlymus šiandien Vilniuje jau baigiamam statyti baldų ir namų apyvokos daiktų prekybos centrui IKEA, jo savininkams kilo mintis įvertinti, kaip projektas atrodo aplinkosauginiu požiūriu.

IKEA centro techninį projektą rengusios ir projekto priežiūrą vykdančios projektuotojų bei inžinierių kompanijos „Baltic Engineers“ (buvusi „Ramboll Lietuva“) generalinis direktorius Darius Kvedaras pritarė idėjai – kartu su projekto partneriais, islandų kompanijos „Arkis“ architektais, jis buvo pasiūlęs ne vieną energiją taupantį sprendimą. Karštas vanduo IKEA prekybos centre bus ruošiamas naudojant saulės kolektorių generuojamą energiją, orui kondicionuoti bus įrengti šilumos siurbliai, yra ir daugiau aplinką tausojančių sprendimų. Taigi sužinoti pastato vietą darnos su aplinka siekiančių statinių kontekste buvo smalsu visiems.

„Tada ir nusprendėme atlikti preliminarų „Breeam“ vertinimą – yra tokia kategorija, kai vertinami projektiniai siūlymai. Ir paaiškėjo, kad pastatas atrodo tikrai neblogai“, – šyptelėjo D. Kvedaras. Tiesa, dėl neatskleidžiamų priežasčių toliau „Breeam“ sertifikato IKEA savininkai nebesiekė.

Ne viskas padaroma per dieną

Taigi tuo metu, kai pasaulyje suskaičiuojama jau apie ketvirtį milijono pagal „Breeam“ metodologiją sertifikuotų pastatų, kai pagal šį standartą kuriamos net ištisos gyvenvietės, trijose Baltijos valstybėse kol kas nėra nė vieno sertifikuoto pastato, o atestuotų šio standarto vertintojų, įgijusių organizacijos „BRE Global“ licenciją, leidžiančią dirbti visame pasaulyje, D. Kvedaro žiniomis, čia irgi tik ant vienos rankos pirštų.

Vienas iš dviejų, turinčių „Breeam“ standarto konsultanto vertintojo licenciją Lietuvoje – „Baltic Engineers“ vadovas.Licencija gaunama išklausius Jungtinėje Karalystėje veikiančios organizacijos „BRE Global“ rengiamus mokymus ir išlaikius egzaminą. Beje, ši organizacija kontroliuoja ir audituoja vertinimo procedūrų kokybę. Kodėl pasirinko gilintis būtent į „Breeam“ standarto, o ne mūsų šalyje žinomesnio Vokietijos pasyviųjų namų instituto ar amerikiečių „Leed“ standarto taikymą, D. Kvedaras atsakė paprastai: turbūt todėl, kad „Breeam“ pasaulyje – populiariausia metodologija, pagal ją sertifikuota bene daugiausia pastatų.

„Baltic Engineers“ vadovas tiki, kad „Breeam“ po truputį įleis šaknis Lietuvoje, kaip tai padarė jau maždaug 50-yje pasaulio valstybių: „Ne viskas padaroma per vieną dieną. Matau gerų ženklų – pavyzdžiui, į mano ir kolegos iš „Arkis architects“ kompanijos Egillio Gudmundsonno, irgi atestuoto vertintojo, seminarą „Restos“ parodoje susirinko pilna salė klausytojų, buvo daug specialistų: ir nekilnojamojo turto plėtotojų, ir statybos organizacijų.“

Padeda susiorientuoti rinkoje

Populiariausias klausimas, visada lemiantis naujovių priėmimą ar atmetimą – „Kas man iš to?“ – neretai adresuojamas ir „Breeam“ standarto propaguotojams. Atsakyti į jį galima nuo pabaigos – tvarias statybas ir kokybę garantuojantis „Breeam“ standartas užtikrina ne tik garbę, bet ir mažesnes eksploatavimo išlaidas, didesnes pajamas, pavyzdžiui, iš patalpų nuomos.

„Jeigu mąstai apie darnią aplinką, šio klausimo nė nekyla, – sakė D. Kvedaras. – Tada tegalvoji, kokių tikslų išsikelti. Vieniems užtenka ir ambicijos pastatyti energiškai taupų statinį, bet jei nori daugiau, pradedi vertinti, kokį sertifikatą rinktis – „Breeam“, „Leed“ ar „Passivhaus“. Pasirinkimas priklauso ir nuo galutinių tikslų – ar tiesiog rūpiniesi aplinka, ar dar ir taikaisi į konkrečius užsienio klientus. Pastatų sertifikavimas yra patogi priemonė – jis suvienodina. Taip ir pats gali pamatyti savo vietą net pasauliniame kontekste, ir klientai gauna reikiamą informaciją.“