Lietuvos architektų sąjunga baigė formuoti Vilniaus geležinkelio stoties teritorijos pertvarkos tarptautinių dirbtuvių komandas, kurios rugsėjo 16-18 dienomis ieškos geriausių idėjų Vilniaus geležinkelio stoties teritorijos projektui „Vilnius Connect“. Jų pagrindu bus suformuotos rekomendacijos vientisam teritorijos vystymui ir pateiktos užduotys tolesniems architektūriniams konkursams ir teritorijos pertvarkai.
Architekto Peterio Swinneno vadovaujama komisija atrinko iš viso per 30 žmonių – tai architektai, urbanistai, mobilumo ir nekilnojamojo turto ekspertai, sociologai, kultūros paveldo ir urbanizuoto kraštovaizdžio specialistai, visuomenininkai. Taip pat tikimasi, jog prie dirbtuvių prisijungs ir Vilniaus Gedimino techniko universiteto architektūros studentai.
„Akivaizdu, jog Stoties rajono ateitis yra labai aktuali aplinkiniams gyventojams, nekilnojamojo turto vystytojams ir architektams. Ypač džiugu, jog sulaukėme ir aktyvaus susidomėjimo iš užsienyje dirbančių lietuvių architektų ir urbanistų. Taip pat buvo labai sunku atrinkti mentorius-komandų lyderius. Visos aplikacijos buvo labai stiprios, tad prioritetą teikėme tarptautinę praktinę patirtį turintiems kandidatams, dirbantiems su tokio pobūdžio projektais ir teritorijomis. Nekantraujame su dalyviais susitikti kūrybiniame procese, nes visi jie tikri profesionalai ir labai kūrybingi žmonės“ – sako Lietuvos architektų sąjungos atstovė ir šių dirbtuvių kuratorė Inga Urbonaitė-Vadoklienė.
„Džiaugiamės, jog į kūrybinių dirbtuvių procesą pritraukėme žinomų, labai stiprių vietinių bei tarptautinių ekspertų su labai plačiomis kompetencijomis ir patirtimis. Tai tik patvirtina, jog ši teritorija yra svarbi visiems – ne tik šalia gyvenantiems ar dirbantiems, bet ir norintiems iš esmės pakeisti Stoties rajoną ir sukurti modernų Lietuvos sostinės mobilumo centrą, transformuoti esamas gamybines erdves į viešą infrastruktūrą, kurios dėmesio centre bus žmonių poreikiai. Tikiu, kad bendrai rasime geriausius sprendimus teritorijos pertvarkai“, – teigia „Lietuvos geležinkelių“ Turto valdymo paslaugų centro Strategijos ir veiklos vystymo skyriaus vadovė Julija Abromavičienė.
Dirbtuvių mentoriais tapo trys patyrę urbanistai, kurių tarptautinė patirtis apima panašaus pobūdžio ir kompleksiškumo projektus kaip „Vilnius Connect“. Tarp jų – Londone veikiančios „AECOM Design + Planning“ direktoriaus pavaduotoja Anagha Mujumdar-Potbhare, kuri daugiau kaip 16 metų dirba su architektūros ir urbanistikos projektais Europoje, Kinijoje, Viduriniuose Rytuose ir Indijoje. Pastaruoju metu A. Mujumdar-Potbhare buvo vadovaujanti projektavimo komandos narė ruošiant pagrindinį „Battersea Power Station“ projekto planą.
Prie dirbtuvių mentorių komandos taip pat prisijungs mobilumo ekspertas Lucas London, kuris per savo 15-os metų karjerą dirbo prie įvairių mobilumo projektų, tarp jų – Niujorko Pasaulio prekybos centro mobilumo centras, Šanchajaus greitojo geležinkelio stotis ir daugelis kitų.
Trečiasis dirbtuvių mentorius – urbanistas Jerryt Krombeen, sukaupęs daugiau kaip 10 metų patirtį tiek dirdamas miestų planavimo srityje, tiek dėstydamas Amsterdamo Architektūros akademijoje. Pastaruoju metu jis dirbo prie Hamerkwartier teritorijos transformacijos projekto Amsterdame ir buvo atsakingas už 50 hektarų dydžio teritorijos funkcinis ir erdvinį planavimą, tarp jo darbų – taip pat šiaurės Amsterdamo viešųjų erdvių urbanistinė analizė ir kiti.
Kūrybinėse dirbtuvėse taip pat darbuosis urbanistai ir architektai iš „Bauland“ (Donatas Baltrušaitis, Agnė Dailidaitė), „Do architects“ (Gilma Teodora Gylytė, Sabina Daugėlienė, Domantas Baltrūnas), „Outofbox“ (Pēteris Bajārs, Ivars Kalvāns, Jānis Aufmanis), „MGMP“ (Milda Pacevičiūtė, Mindaugas Glodenis), „MMAP“ (Martynas Marozas, Viktorija Marozienė, Augustas Makrickas), „PUPA“ (Tadas Jonauskis, Justina Muliuolytė, Džiugas Lukoševičius), „Unitectus“ (Tauras Paulauskas, Povilas Čepaitis) ir kitų biurų.
Kūrybinių dirbtuvių metu taip pat numatoma kūrybinė sesija su Vilniaus miesto gyventojais. Jos metu visi norintys ir iš anksto užsiregistravę galės aktyviai prisidėti prie kuriamų stoties teritorijos vizijų vystymo.
Įgyvendinant „Vilnius Connect“ projektą, ketinama pertvarkyti Vilniaus geležinkelio stoties teritoriją ir joje įkurti modernų daugiafunkcį mobilumo, verslo ir laisvalaikio centrą, išplėsti pėsčiųjų ir žaliąsias erdves, pagerinti Naujininkų rajono jungtį su Naujamiesčiu ir Senamiesčiu.
Numatoma, jog „Vilnius Connect“ projektas duos teigiamą naudą ne tik Vilniaus miestui. Įvairių transporto rūšių integracija gerins susisiekimą tarp Vilniaus, aplinkinių rajonų ir regionų, skatins darnų regionų vystymąsi, sudarys erdvę kurti naujas darbo vietas, pritraukti investicijas, atsiras galimybės plėtoti su susisiekimu susijusias paslaugas dažnai keliaujantiems, vystyti turizmą ir kitas paslaugas. Tam reikšmingą impulsą duos ir planuojama įrengti europinė „Rail Baltica“ vėžė.
Įvairias transporto rūšis apjungiantis „Vilnius Connect“ centras atitiks Berlyno, Frankfurto, Vienos geležinkelio stočių koncepciją, kai vienoje vietoje galima gauti platų paslaugų spektrą – maitinimą, apsistojimą, biuro nuomą. Vilniaus geležinkelio stotis 2018 m. sulaukė 2,4 mln. keleivių.
Lietuvos architektų sąjungos inf.
