• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

Nykstančios Lietuvos pilys: ko siekiame jas gaivindami?

2015 sausio 16 d.

Kadaise tarnavusios kaip pagrindiniai valstybės teritorijos gynimo postai bei valdovų rezidencijos, Lietuvos pilys tapo ir gyvenviečių, ir miestų plėtojimo pretekstu. Vėliau savo svarbą praradusias ir sunykusias pilis šiandien Lietuva po truputį stengiasi atkurti. Vis dėlto rasti sprendimą, kaip suderinti istorijos atspindėjimą ir šiuolaikinius poreikius, nėra paprasta.

Atkūrimo prioritetas – autentiškumo išsaugojimas

Lietuvos architektų sąjungos architektūros kuratorės Rūtos Leitanaitės Žinių radijui rengiamoje laidoje „Reikia architekto“ dalyvavęs Kultūros paveldo departamento (KPD) direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis pabrėžė, kad KPD prioritetas – paveldo objektų restauravimo darbai.

„Pilies atkūrimas automatiškai suponuoja, kad ji nebebus tokia, kokia buvo. Tad pagrindinis atkūrimo tikslas turėtų būti paveldo objekto autentiškumo išsaugojimas, o ne statinių, kurie nebus autentiški, statymas“, – komentavo pašnekovas.

Anot A. Degučio, visuomenės noru atkurti istoriją dažnai piktnaudžiauja politikai, todėl ir atsiranda paveldo objektų atkūrimo projektų, kurių vertė kelia abejonių. „Bet koks paveldo objekto atkūrimas turėtų turėti tikslą. Pritaikyti statinį įmanoma bet kokiai funkcijai, bet jei palygintume, pavyzdžiui, Kauno ir Klaipėdos pilis, tai Kauno pilis buvo gynybinė Lietuvos pilis, o Klaipėdos iš esmės buvo kitos valstybės forpostas skverbiantis gilyn į šalies teritoriją. Tad man nelabai suprantamas Klaipėdos visuomenės noras atkurti pilį. Jeigu Klaipėdos piliavietės teritoriją pritaikytume naujai funkcijai, aš suprasčiau, bet tas tikslas turėtų būti įvardytas. Manau, jis neturėtų būti susijęs su 500 metų senumo architektūros atkūrimu“, – svarstė KPD atstovas.

Ragina vengti istorinių stilių imitacijos

Architektas, Kauno pilies atkūrimo projekto autorius Kęstutis Mikšys antrino pašnekovui: atstatyti Kauno pilį tokią, kokia ji buvo, neįmanoma. „Pilies autentiškumą padidintų dalinė pilies arba jos fragmentų restauracija. Taikant šiuolaikinės architektūros principus autentiškas architektūrines detales įmanoma išryškinti ir pritaikyti pilies atkūrimui bei naujam jos gyvenimui. Ar verta atstatyti pilį, jei nėra išlikusių išsamių duomenų? Mano nuomone, visų pirma būtina konservuoti tai, kas yra išlikę, bet jokiu būdu nereikia atstatyti imituojant istorinį stilių. Tokį darbą turi atlikti architektai, išmanantys paveldosaugą“, – kalbėjo architektas.

XIV amžiumi datuojamos Kauno pilies atkūrimo ir pritaikymo visuomenės poreikiams projektas įgyvendinamas etapais. Pirmame etape buvo atkurtas pietrytinis pilies bokštas ir gynybinė sienos dalis, antrame etape pradėtas piliavietės aplinkos tvarkymas, iškirsti medžiai, suformuotas piliavietės kontūras, šlaitai. Trečiame pilies tvarkymo etape visuomenės poreikiams planuojama pritaikyti pietvakarinį pilies bokštą ir pietinę gynybinę sieną, taip pat – Kauno pilies bastėjos patalpas, įrengiant papildomus ekspozicijos plotus ir susirinkimų erdvę.

Visuomenė trokšta romantizuotų istorijos liudijimų

Bendrovės „Uostamiesčio projektas“ architektė Snieguolė Stripinienė, vadovavusi Klaipėdos piliavietės atkūrimo pirmo etapo projekto rengimui, pripažino, kad didžioji dalis visuomenės atstovų, susipažinusių su šiuo projektu, įsitikinę, kad ateityje taps sugrąžintos istorijos liudininkais.

    Komentarai

    Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
    statyba ir architektura
    archicad