Vis daugiau dėmesio skiriant saugumui, pastaraisiais metais daugelyje šalių itin išpopuliarėjo CPTED – Nusikalstamumo prevencijos per aplinkos dizainą (angl. „Crime Prevention Through Environmental Design“) – idėjos. CPTED principai pasitelkiami naujuose projektuose ir padeda spręsti įgyvendintų projektų problemas.
Prieš projektuojant – atsakymai į klausimus
Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto absolventė Justina Čivinskaitė magistro baigiamajame darbe „CPTED taikymas kuriant saugią miesto gyvenamąją aplinką“ (vadovė doc. dr. Irina Matijošaitienė) analizavo naują metodą, kaip sukurti saugią miesto gyvenamąją aplinką. CPTED – metodas, pagrįstas teorija, kad tinkamai sutvarkyta aplinka gali sumažinti nusikalstamumą. Jis taikomas pasitelkiant aplinkos dizaino ir miestų planavimo priemones. Baigiamojo darbo autorė CPTED pritaikė praktiškai, tirdama Kauno miesto skirtingų užstatymo tipų kvartalus.
Projektavimo stadijoje ir net prieš pradedant projektuoti yra labai svarbu iškelti sau ir aplinkiniams tam tikrus klausimus, kurie turi įtakos saugumui. Visų pirma svarbu išsiaiškinti apie kaimynystę ir jos būklę, kas joje gyvena, dirba ar tiesiog per ją keliauja, kiek žmonių būna kaimynystėje dieną, vakare ar vėlai naktį, ar kaimynystės būklė turės įtakos siūlomai plėtrai ir kaip projekto siūlymai paveiks aplinką. Toliau reikia išsiaiškinti apie vietą, kurioje projektuojama, pradedant tuo, kas joje gyvens, dirbs ar joje lankysis. Taip pat kokiu paros metu ir kokiomis savaitės dienomis ji bus naudojama ir kaip žmonės šią vietą pasieks: pėsčiomis, automobiliu ar autobusu.
Kalbant apie vietos pasiekiamumą, labai svarbu išsikelti klausimus apie prieigą, cirkuliaciją ir automobilių statymą. Norint daugiau sužinoti apie prieigą, reikia išsiaiškinti apie įvažiavimus: ar jie rakinami, ar yra galimybė juos užstatyti.
Taip pat svarbu žinoti, kokios yra sąlygos pasiekti vietą (pastatą) įvykus nelaimingam atsitikimui, ar kyla konfliktas tarp prieigos prie nuosavybės ir normalaus eismo judėjimo gretimoje gatvėje bei artimiausiose sankryžose, ar pėsčiųjų judėjimas atskirtas nuo automobilių eismo, ar automobilių stovėjimo aikštelės ir dviračių stovai įrengti taip, kad būtų matomi iš gatvės, pastato, įėjimų (įvažiavimų), gretimų vietų ir pastatų.
Kitas svarbus aspektas yra pastatai. Reikia atkreipti dėmesį į tai, ar pastatas ir jo adreso numeris bus matomas iš gatvės, gretimų pastatų, ar pastato įėjimai ir išėjimai gerai matomi nuo automobilių statymo aikštelės ir pėsčiųjų takų, reikia atsižvelgti net ir į tokius dalykus, ar įmanoma sumažinti prieigą prie stogo.
Labai svarbią vietą projektuojant užima apželdinimas. Čia reikėtų numatyti, kokie ir kur bus sodinami medžiai, krūmai ir kiti augalai, ar medžiai bus pasodinti prie sienų, tvorų. Taip pat reikia pagalvoti ir apie kitus kraštovaizdžio elementus – sienas, tvoras, aikštes, fontanus, terasas. Ar šie elementai bus įtraukti į planą, ar jie padidins, galbūt, priešingai, sumažins įėjimų (išėjimų) matomumą, ar jie suteiks vietų, turinčių galimybę pasislėpti, ar jie bus patrauklūs pašaliniams. Ir dar reikėtų nepamiršti, ar teritorija bus ženklinama ir kokiose vietose.
Paskutinis aspektas – apšvietimas. Reikėtų pradėti nuo to, kur bus apšvietimo įranga: prie gatvės, automobilių stovėjimo aikštelėse, šalia pastatų ar ant jų, kokia ji bus, kokio tipo ir ryškumo lempos, kokiame aukštyje apšvietimo stulpai. Taip pat svarbu, ar medžiai ir kiti kraštovaizdžio elementai neužstos krentančios šviesos ant pastatų ir žemės, ar įėjimai į pastatus bus gerai apšviesti.
Trijų-D sandara ir reikšmės
Norint, kad CPTED būtų sėkmingas, jis turi būti suprantamas ir praktiškas gyventojams. Tai reiškia, kad kaimynystėje gyvenantys žmonės ir asmenys, dirbantys tokioje vietoje, privalo mokėti panaudoti CPTED idėjas ir principus. Dažnai gyventojai patys sau yra didžiausi priešai. Norėdami atskirti žemių naudojimą, išlaikyti atvirą erdvę, pašalinti sveikatos ir aplinkos pavojus, suteikti viešąsias paslaugas, gyventojai sukuria aplinką, kuri kliudo saugumui.
CPTED apima fizinį erdvės dizainą, normalų ir siūlomą tos erdvės naudojimą bei nuspėjamą vartotojų elgesį, taip pat potencialių pažeidėjų elgesį. Trys pagrindinės CPTED strategijos (teritorijų tvirtinimo, natūralios prieigos kontrolės ir natūralaus stebėjimo) yra įtrauktos į Trijų-D metodą.
Šis metodas suteikia gyventojams paprastas gaires, kaip nustatyti jų vietos tinkamumą pagal tai, kaip ji suplanuota ir naudojama. Trijų-D idėja paremta trimis žmogaus erdvės funkcijomis: 1) visa žmogaus erdvė turi tam tikrą paskirtį; 2) visa žmonių erdvė turi socialinius, kultūrinius, teisinius ar fizinius apibūdinimus, kurie nusako norimą ir priimtiną elgesį; 3) visa žmonių erdvė suprojektuota taip, kad palaikytų ir kontroliuotų norimą elgesį.
Trijų-D metodą sudaro trys komponentai: paskyrimas (angl. „Designation“), apibrėžimas (angl. Definition) ir dizainas (angl. „Design“). Taikant CPTED rekomendacijas kaimynystei kurti, galima suformuoti saugią aplinką ir be drastiškų priemonių, tokių kaip aukštos tvoros ar vaizdo kameros.
Pavyzdžiui, gatvės su eismą raminančiais įrenginiais (žiedinės sankryžos, greičio kalneliai ir t. t.) sukuria zonas ir taip mažėja greičio viršijimo bei kelio trumpinimo gyvenamuosiuose kvartaluose atvejų. Dėl galimybės natūraliai stebėti viešąsias erdves taip pat mažėja nusikaltimų. Nusikaltėliai pirmenybę teikia vietoms, kur rizika būti pastebėtiems yra maža, tad matomumas padidina tikimybę, kad šie bus sugauti. Tokie metodai paprasti, nebrangiai įdiegiami ir lengviau priimami nei vartai, aukštos tvoros ir kitos panašios kliūtys.
Pradedant planavimą nuo kvartalo, prieigą prie jo reikia projektuoti taip, kad jis nebūtų atskirtas nuo šalia esančių kvartalų. Gatvės jame turi būti suprojektuotos taip, kad neskatintų trumpinti kelio arba viršyti greičio.
Pėsčiųjų takus reikia įrengti tokiose vietose, kur būtų saugu vaikščioti. Norint nukreipti lankytojus į tam tikras zonas, įėjimus ar nuo privačių zonų, galima pasitelkti apželdinimo sprendimus ir kitus architektūrinius elementus.
Kuriant saugią kaimynystę, labai svarbu, kad būtų natūralaus stebėjimo galimybių. Svarbiausia, kad susibūrimo vietos, tokios kaip žaliosios erdvės ir rekreacinės zonos, taptų atviros ir projektuojamos ten, kur būtų matomos iš aplinkinių namų ir gatvių. Reikia vengti tokių kraštovaizdžio architektūros elementų, kurie galėtų sukurti aklavietes ar slaptavietes. Taip pat būtina pasirūpinti matomumu ir tamsiuoju paros metu, todėl reikėtų daug dėmesio skirti apšvietimui – apšviesti gatves, pėsčiųjų takus ir viešąsias erdves.
Dėmesys apželdinimui ir apšvietimui
Labai svarbus vaidmuo tenka teritorijų tvirtinimui. Nuosavybės jausmui stiprinti naudojamos įvairios strategijos, pradedant sklypų, gatvių ir namų planavimu. Juos projektuoti reikia taip, kad būtų skatinamas kaimynų tarpusavio bendravimas. Sklypus reikia išskirti tvoromis, apželdinimu – turi būti aiškiai apibrėžtos ir suprantamos nuosavybės ribos. Taip pat suprantamai turi būti pažymėtos ir tranzitinės zonos, nurodančios perėjimą iš viešosios erdvės į pusiau viešą, iš šios – į pusiau privačią ir toliau – į privačias erd ves. Įvažiavimo kelius į kvartalą reikia akcentuoti kvartalo pavadinimu, įvairius įvažiavimus (įėjimus) išskirti kitokia grindinio danga, aukščių pasikeitimu, įvairiomis architektūrinėmis ir kraštovaizdžio priemonėmis. Taip pat patartina aiškiai išskirti gyvenamuosius namus naudojant lengvai iš šalies pastebimus gatvės numerius.
Norint sukurti gerą įvaizdį, reikia skirti laiko nuolatinei priežiūrai. Visos bendrosios zonos turėtų būti kuo labiau prižiūrimos, taip pat įėjimai ir kiti prieigos taškai, nes tai svarbiausios reprezentacinės zonos. Būtina palaikyti ir bendrą tvarką kvartale, skatinti tam tikros veiklos apribojimus, kenkiančius kaimynystės įvaizdžiui ir tvarkai.
Kiekvienoje kaimynystėje svarbu palaikyti aktyvumą. Kad sustiprėtų saugumo jausmas gyventojams ir rizika nusikaltėliams, reikėtų perkelti saugias veiklas į nesaugias vietas ir nesaugias veiklas į saugias vietas. Pirmuoju atveju kartu persikelia ir stebėjimo galimybė, o antruoju pašalinamas veiklos pažeidžiamumas pasitelkiant natūralų stebėjimą ir saugios aplinkos prieigos kontrolę. Taip pat naudojamos erdvės turi būti suskirstytos taip, kad skirtingoms veiklos būtų suteikti natūralūs barjerai.
Kitas labai svarbus aspektas – apželdinimas. Apželdinimo būdą ir augalus reikia parinkti taip, kad stebėjimo linijos liktų atviros ir neužterštos. Neturi būti vietų, kuriose atsirastų galimybė pasislėpti. Krūmai turėtų būti ne aukštesni nei 90 centimetrų. Medžius reikėtų genėti taip, kad iki apatinių šakų nuo žemės būtų bent 2 metrai. Jei apylinkėse aktuali grafičių problema, galima sodinti dygliuotus augalus kaip natūralų barjerą, sykiu apribojant ir neteisėtą prieigą. Taip pat tuščias sienas galima apželdinti vijokliais arba pasodinti kitų sieną dengiančių augalų – patartina vengti tuščių erdvių, kurias galėtų išnaudoti vandalai. Apželdinant naudojamas apšvietimas – ir kaip saugumo priemonė, ir kaip estetikos dalis.
Apšvietimas – svarbus elementas projektuojant bet kokį sklypą. Nesvarbu, ar tai pavienis namas, ar viešoji erdvė, bet kuriuo atveju turėtų būti panaudotos tinkamos apšvietimo technikos. Apšvietimas padeda žmonėms geriau jaustis aplinkoje. Jis turėtų pabrėžti aiškius judėjimo takus ir išryškinti įėjimus, nesukurti tamsių vietų, kuriose būtų galima pasislėpti. Taip pat patartina sukurti apšvietimo sistemas, padėsiančias vairuotojams aiškiai matyti pėsčiuosius, kitus automobilius ir objektus, kurie turėtų būti matomi. Tokios sistemos turėtų pagerinti stebėjimo galimybes.
Saugi kaimynystė yra viena populiariausių ir sėkmingiausių nusikalstamumo prevencijos priemonių Lietuvoje. Susibūrę su kaimynais ir bendradarbiaudami su policija, gyventojai daro savo aplinką saugesne ir geresne vieta gyventi, dirbti, pramogauti, ilsėtis. Trys esminiai geros kaimynystės principai, sukurti Hilsboro apygardai (Florida), parodo, kaip geras kaimynystės planavimas yra suderinamas su CPTED dizaino idėjomis (natūralia prieigos kontrole, natūraliu stebėjimu ir teritorijų tvirtinimu): 1) žmogus yra svarbiausias aspektas kuriant kaimynystę; 2) kaimynystės dizainas skatina gyventojų komunikaciją; 3) kaimynystės dizainas kuria nuosavybės ir atsakomybės jausmą.
Ką siūlo užsienio šalys ir Lietuva
Vienas CPTED pavyzdžių – saugomame rajone esanti butų bendrija „Sunview terrace“, Orlande, Floridoje. Orlando kaimynystės gerinimo korporacija (angl. Orlando Neighborhood Improvement Corporation (ONIC) pasamdė komandą „Hahn & Hahn“, kad ji pritaikytų CPTED principus tam, kad būtų atgaivintos gyvenamosios erdvės, sukurta draugiška kaimynystė be nusikaltimų. Komanda išsprendė prieigos, apželdinimo problemas, atviros ir viešosios erdvės tapo patogesnės naudoti, įrengtas apšvietimas, atsižvelgta į eksterjero spalvų kombinacijos rekomendacijas, sutvarkytas ženklinimas, automobilių stovėjimo aikštelė, vietos judėjimas, įėjimai, teritorijos apjuostos tvora, įrengti lauko baldai, pėsčiųjų takai.
Grindiniai buvo formuojami iš naujo, kad ats kirtų privačią erdvę nuo viešosios. Viešoji prieiga apribota iki nuosavybės ribos, tačiau vis tiek įtraukta į bendrą kaimynystės struktūrą. Apšvietimas sukurtas taip, kad neliktų tamsių vietų. Lauke įrengti suoleliai, pikniko stalai ir kepsninės, siekiant įkvėpti gyventojus bendrauti. Gyvybinga pastato, įėjimo, tvoros grafika ir spalvos skatina rūpintis nuosavybe.
Vienas pavyzdžių Lietuvoje – Šnipiškių kaimynystė. Dar 2012 m. buvo atliktas bandomasis tyrimas, kaip galima atgaivinti viešąją erdvę kaimynystėje ir jau egzistuojančiuose socialiniuose dariniuose. Kartu su vietiniais gyventojais, jų administracija ir kviestiniais menininkais buvo pradėta kūrybinė iniciatyva, kuria norėta suburti žmones ir atgaivinti viešąsias erdves. Buvo išstudijuotos ir identifikuotos pačios aktyviausios bendravimo erdvės, pažymėtos visos tuščios zonos ir išanalizuotos jų panaudojimo galimybės. Drauge su vietiniais gyventojais ir vietinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis pradėti rengti vieši piknikai mažai naudojamose vietose. Taip buvo kuriama bendrų susirinkimų tradicija, pasitelktos įvairios komunikacijos priemonės. Viena jų – keliose vietose pastatytos skelbimų lentos. Sukurta pačių gyventojų administruota „Facebook“ grupė „Šnipiškiečiai“, kurioje vyko aktyvios diskusijos.
Surengtos ir gatvės mozaikos kūrybinės dirbtuvės. Jos buvo atviros, tad prisijungti galėjo visi. Patys vietiniai gyventojai atnešdavo savo keraminių plytelių. Per kelis mėnesius buvo sukurtas „Mozaikos kelias“, jau spėjęs patraukti bendruomenės, urbanistų, antropologų ir istorikų dėmesį. Rengiamos ekskursijos į Šnipiškes. Taip siekiama parodyti, kad šis rajonas – ne uždara, nusikalstamą veiką skleidžianti vieta. 2013-ųjų birželį čia įkurta gatvės meno galerija. Tai pirmoji tokia, visiškai atvira galerija Lietuvoje, siekianti suburti įvairius gatvės menininkus iš visos šalies. Sukurti moduliniai daugiafunkciai lauko baldai, tarnaujantys ir kaip žaidimų aikštelė, ir kaip ženklai. Visi šie objektai ir veiklos – tai įrankiai kaimynystei atgaivinti ir paskatinimas bendruomenei prisijungti prie bendros veiklos.
Nusikalstamumui įtakos turi ir želdiniai
Baigiamajame darbe projektuojama teritorija yra Kaune, Gričiupio mikrorajone esančiame gyvenamajame kvartale, kuris ribojasi su Taikos prospektu ir jį į dvi dalis dalija Kovo 11-osios gatvė. Kvartalas ribojasi su trimis lopšeliais-darželiais, dviem mokyklomis, Girstučio kultūros ir sporto centru, Kovo 11-osios parku. Taip pat šalia yra Girstučio turgus, prekybos centrų, paštas, Kauno Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia, vaistinė, degalinė, automobilių plovykla, įvairių maitinimo įstaigų. Kvartalas yra gana potencialus, geroje vietoje, aplinkui yra visos būtiniausios paslaugos.
Nusikalstamumas Gričiupio mikrorajone, palyginti su Kauno miestu, 2015 m. duomenimis, buvo įvairus: mažesnis skaičius fizinio smurto, vagysčių iš automobilių ir pačių automobilių vagysčių, panašus skaičius plėšimų, didesnis – vagysčių iš gyvenamųjų patalpų, vagysčių be smurto.
Analizuojamoje teritorijoje vyrauja didelis nusikalstamumas. Įvykdyta nemažai nusižengimų (nusikaltimų), tokių kaip vagystės, plėšimai, fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, viešosios tvarkos pažeidimai, sukčiavimas, sunkus sveikatos sutrikdymas, nesunkus sveikatos sutrikdymas, turto sunaikinimas ar sugadinimas, pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas, kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę, neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis ir kt.
Išanalizavus šios teritorijos karštuosius taškus (nusikaltimų koncentraciją) 2013–2016 m. matyti, kad nusikalstamumas teritorijoje ir jos prieigose ne tik kad nemažėja, bet ir didėja – su metais jie plečiasi. Nusikalstamumas išauga tamsiuoju metų laiku. Remiantis tyrimais, apšvietimas šioje teritorijoje labai prastas. Įdomi tendencija, kad nusikalstamumas sausio ir balandžio mėnesį sumažėja, tačiau nėra duomenų, kas tam gali turėti įtakos. Taip pat matyti, kad nusikalstamumas šioje teritorijoje gerokai didesnis, palyginti su vidutiniu nusikalstamumo skaičiumi mieste.
Kitas nusikalstamumui svarbus veiksnys yra želdiniai, tiksliau jų ribojamas matomumas. Šioje teritorijoje gausu želdinių, jie netvarkingi ir neprižiūrėti. Gyvatvorės aukštesnės nei 90 cm, želdiniai nenugenėti taip, kad iki apatinių šakų liktų 2,1 metro. Taip pat želdiniai uždengia šviesos šaltinius ir riboja matomumą pro langus į automobilių stovėjimo ir vaikų žaidimo aikšteles, kitas susibūrimo vietas. Suformuoja daug aklų taškų, kuriuose būtų galima pasislėpti. Teritorijoje gausu įvairių rūšių želdinių, tačiau daugumos jų būklė patenkinama arba bloga.
Dauguma teritorijoje esančių pastatų yra penkiaaukščiai, statyti 1965 metais. Kiti penkiaaukščiai – 1964–1966 metais. Naujesnės statybos daugiaaukščiai pastatai (9 ir 12 aukštų) statyti 1977–1988 metais. Teritorijoje vyrauja gyvenamosios paskirties pastatai, keletas mišrios paskirties (gyvenamuosiuose namuose veikia smulkusis verslas: kirpykla, grožio salonas, parduotuvėlė ir kt.). Taip pat centrinėje teritorijos dalyje yra trys komerciniai pastatai, lombardas, moterų sporto centras ir kt. Nemažai senų mūrinių, neprižiūrėtų, apleistų elektros transformatorinių. Kitas labai svarbus urbanistinis veiksnys yra langų išsidėstymas, kokį matomumą jie suteikia erdvėms. Daugumos kvartalo namų langai yra išdėstyti visuose keturiuose fasaduose. Tai didelis pranašumas, nes atsiveria vaizdas į visas teritorijos erdves ir prieigos taškus.
Nustatyta keletas probleminių taškų, pavyzdžiui, praėjimo takai tarp namų, vedantys į bendrojo naudojimo zonas, tačiau nematomi, pašaliniai žmonės gali lengvai patekti nepastebėti. Taip pat yra zona vakaruose, kur įrengiama didelė automobilių stovėjimo aikštelė, tačiau ji gerai matoma tik iš vieno pastato. Bendra kvartalo pastatų būklė prasta. Jie statyti iš gelžbetonio plokščių ir panašu, kad nuo statybos metų nebuvo tvarkyti. Balkonai apsilupę, įvairiausių spalvų ir medžiagų. Iš visų gyvenamųjų namų renovuotas tik vienas pastatas teritorijos vakaruose. Geresnės būklės yra naujesnės statytos plytiniai daugiabučiai gyvenamieji pastatai. Bendrame kontekste jie atrodo gerokai tvarkingesni. Negyvenamosios paskirties pastatai neprižiūrėti ir apleisti. Keletas pastatų baigia pavirsti griuvėsiais.
Poveikį daro ir transformatorinės
Teritorija buvo sudalyta į vizualines erdves, kurias riboja pastatai, neatsižvelgiant į jokias kitas galimas kliūtis, tokias kaip želdiniai ir kt. Erdvės buvo sujungtos vizualiniais ryšiais – taip aiškiai suprantamas erdvių gylis ir jungiamumas, matyti, kiek jų reikia pereiti, kad pasiektum tam tikrą zoną. Taigi, norint sumažinti erdvių gylį ir jungiamumą, pradžioje pašalinami teritorijoje esantys apleisti maži pastatai (transformatorinės), skaidantys vizualines erdves į mažesnes. Vakarinėje teritorijos pusėje tokios transformatorinės yra dvi. Siūloma jas perkelti (sujungti) su šalia esančiomis vakarinėje teritorijos pusėje.
Šiaurės rytuose taip pat yra dvi transformatorinės. Jas siūloma sujungti į vieną, esančią šiauriau, nes ji svarbi aplinkiniams pastatams. Pietvakarinėje teritorijos dalyje jų yra net keturios. Vieną, esančią piečiau, siūloma prijungti prie netoliese esančios transformatorinės pietinėje teritorijos pusėje. Likusias tris, kurios yra gana arti viena kitos, siūloma sujungti į vieną pastatą. Sumažinus erdvių skaičių, padidėtų tam tikrų zonų jungiamumas. Jam mažinti pasitelkiamos įvairios priemonės: prieigos kontrolė (užkardai, tvorelės, gyvatvorės) ir priestatai. Ten, kur numatomos didelės automobilių stovėjimo aikštelės (centrinėje teritorijos dalyje vakarų link ir pietryčiuose), projektuojami užkardai, šiaurinėje teritorijos dalyje statomi priestatai, teritorija tarp elektros transformatorinės ir pastato užtveriama tvorele. Šiaurinėje teritorijos dalyje numatomi trys galimi priestatai tarp esamų pastatų. Taip pat centrinėje teritorijos dalyje ketinama projektuoti komercinį pastatą. Teritorijoje naikinamos šešios kelių atkarpos. Trys (šiaurės vakaruose, pietvakariuose ir pietuose) – norint nukreipti žmonių srautą nuo privačių valdų. Į šias teritorijas galima patekti ir iš kitos pusės. Šiaurės vakaruose naikinamas bendras įvažiavimas į teritoriją ir vaikų lopšelį-darželį. Projektuojamas naujas atskiras įvažiavimas į ugdymo įstaigą. Pietinėje teritorijos dalyje pašalinamos kelių atkarpos, jungiančios kelis gyvenamuosius kvartalus, norint sukurti kiekvienam kvartalui atskirą įvažiavimą. Šiaurinėje dalyje pertvarkomas kelių mazgas, kad pirkėjų ir gyventojų srautai būtų atskirti. Teritorijoje prie kiekvieno pastato projektuojamos antžeminės automobilių statymo aikštelės. Kiekviena didžioji erdvė tarp pastatų yra išnaudojama požeminėms aikštelėms, norint išvengti automobilių statymo bėdų. Taigi, teritorijoje projektuojamos penkios požeminės aikštelės, iš kurių viena antžeminė. Taip pat projektuojamas ir dviračių takas, numatytas Kauno miesto bendrajame plane. Siūloma šalia komercinio pastato įrengti „CityBee“ stotelę.
Kaip kuriama saugi aplinka
Teritorijoje projektuojami trys priestatai ir vienas naujas pastatas. Trys priestatai planuojami šiaurinėje teritorijos dalyje tarp siaurų praėjimų tarp pastatų, kurie yra prastai matomi, tačiau aktyviai naudojami pašalinių asmenų, trumpinančių kelią nuo Taikos prospekto. Šie priestatai yra vieno aukšto, juos galima išnaudoti pagal gyventojų poreikius (kaip bendruomenės susirinkimų patalpą, dviračių garažą, sandėliavimo patalpą ar kt.). Taip pat paliekama galimybė suprojektuoti kelių aukštų priestatus, nes šiuo atveju kvartalo saugumui tai įtakos neturi.
Centrinėje teritorijos dalyje trijų esamų komercinių pastatų vietoje projektuojamas vienas pastatas, siekiant estetinio vaizdo vientisumo ir norint išvengti siaurų, prastai matomų praėjimų tarp pastatų. Taip pat į šį pastatą perkeliamas ir spaudos kioskas, esantis ant šaligatvio. Šiaurinėje kvartalo dalyje projektuojama dviejų aukštų automobilių statymo aikštelė, kurios vienas aukštas po žeme. Į šią aikštelę bus galima patekti per du įvažiavimus su užkardomis.
Priešais komercinį pastatą bus automobilių stovėjimo aikštelė pirkėjams, už jo – personalui ir ūkinėms reikmėms. Pastato prieigose yra viešojo transporto stotelė ir dviračių nuomos punktas. Priešais kiekvieną gyvenamąjį pastatą suprojektuota automobilių stovėjimo aikštelė, atskirta neaukštomis gyvatvorėmis. Jomis taip pat atskiriamos erdvės tarp laiptinių ir įvažiavimas į teritoriją, taip sustiprinant nuosavybės įvaizdį ir jausmą. Teritorijoje sukuriamas įvairus funkcijų diapazonas. Pietinėje pastatų pusėje planuojami bendruomenės sodai. Šiauriniame ir rytiniame kampuose suprojektuoti aktyviam poilsiui skirti įrenginiai – lauko treniruokliai, krepšinio ir teniso aikštelės, siekiant, kad prieigos taškai į teritoriją būtų aiškiai matomi. Vaikų žaidimo aikštelės tarp pastatų matomos iš visų pusių. Taip pat teritorijoje įrengtos 5 pergolės su pikniko stalais.
Teritorijoje retinami želdiniai, likę nugenėti taip, kad iki apatinių šakų būtų 2,1 metro. Mažosios architektūros elementai suprojektuoti taip, kad ant jų būtų nepatogu miegoti, siekiama išvengti benamių asmenų nakvojimo teritorijoje. Apšvietimas numatomas toks, kad būtų gerai apšviesti įvažiavimo keliai į teritoriją, automobilių stovėjimo aikštelės, įėjimai į pastatus, pėsčiųjų takai, žmonių susirinkimo vietos.
Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2018 / 5.
