Top Baneris

Nulis iššvaistytų valandų ir žaliavų: skaitmeninis įrankis veda prie strateginių tikslų

2023 birželio 5 d.
VIA VIKA Oslo Staticus 1 scaledTik SA
Pastatas VIA, Oslas, Norvegija. Architektai: Schmidt Hammer Lassen Architects. Andriaus Gudelio nuotr.
Pasidalykite straipsniu

Lina Svaldenienė

Statybų sektorius yra verslo šaka, itin gausiai naudojanti išteklius, tačiau gamintojai ir rangovai gali švaistyti mažiau medžiagų ir laiko. „Staticus“, vieno didžiausių fasadų rangovų Šiaurės Europoje, 3D dizaino skyriaus vadovas Aivaras Bijūnaitis žurnalui „Statyba ir architektūra“ pasakoja, kaip tai daro įmonėje sukurtas papildinys, skirtas paruošti pjovimo planui, užsakyti žaliavoms ir simuliuoti gamybinį procesą, verčiant žaliavas į detales.

Įsipareigojimą užtikrinti tvarumą ir ilgalaikį poveikį bendrovė „Staticus“ įrodė dar 2022 m. pradžioje, kai buvo pristatyta įmonės tvarumo strategija. Zero waste strategija, padedanti ne tik nešvaistyti, bet ir reikšmingai sutaupyti, skatina inovacijas: viena jų yra 3D dizaino komandos išplėtotas papildinys, mažinantis švaistymus vienoje iš veiklos sričių – panaudojant žaliavas. „Naujasis papildinys geba parinkti tinkamiausią žaliavos ilgį, priderinti skaičiavimą pagal realius vykstančius procesus ir panaudoti jau turimas, nuo kitų projektų atlikusias medžiagas bei projekto metu sugeneruotus likučius“, – programėlės galimybes aiškina A. Bijūnaitis. 

Įmonės „Staticus“ tvarumo strategijos pagrindą sudaro penkios sritys: 
skaidrumas; 
partnerystė; 
projektavimo ir montavimo inovacijos; 
kova su klimato kaita;
tvarus veiklos organizavimas.

Optimalus žaliavų naudojimas

Sukurta nauja programinė įranga apima žaliavos optimizavimo procesą apdirbimo padalinyje. „Mūsų įmonė užsisako daug žaliavos, iš kurios yra gaminamos detalės, skirtos elementams surinkti. Žaliava gali būti įvairių ilgių, todėl svarbu pasirinkti tinkamiausią, siekiant kuo mažiau švaistyti. Būtent tai ir daro mūsų programinė įranga“, – paaiškina A. Bijūnaitis. 

Projektuotojai įrankiui duoda duomenis, kokias detales ketinama pagaminti, – jis suskaičiuoja žaliavos ilgį pagal geriausią įmanomą išeigą.  Įrankis unikalus tuo, kad geba panaudoti atraižas iš anksčiau supjautų detalių imčių ir jas skaičiuoti kaip žaliavas tolesnėms detalių imtims. Taip atkartojami realūs įmonėje vykstantys procesai: atraižos saugomos, apskaitomos ir vėl panaudojamos. „Turime tam atskirą procesą: yra generuojamos detalių imčių supjautinės, gimsta atraižų planas. Tada pagal atraižų planą jos priimamos ir apskaitomos sandėlyje ir vėl tampa žaliavomis, kurias galima naudoti kitose supjautinėse“, – džiaugiasi 3D skyriaus vadovas.

„Staticus“ profiliai. „Staticus“ nuotr.

CutListOptimizer kūrimo procesas

3D dizaino komandos vadovas svarsto, kad įrankio kūrimo procesas nebuvo kažkuo išskirtinis, nes įmonė jau turėjo panašų įrankį. „Darbas buvo panašus, tačiau ne toks tikslus. Visa imtis buvo optimizuojama ir paskui tikrinama rankiniu būdu. Dabar visas šis procesas vyksta papildinyje, ir skaičiavimas bei patikrinimas atliekamas vienu metu – iškart gaunant rezultatus“, – skirtumus pabrėžia A. Bijūnaitis. 

„Būtent naudodami ankstesnį įrankį supratome, jog jis neša be galo daug naudos, padeda geriau valdyti įmonės realius procesus. Augant įmonei, matėme, jog perspektyvu investuoti ir plėtoti jį toliau. Taip atsirado idėja sukurti savo įrankį, kuris leistų valdyti duomenis būtent taip, kaip mums reikia, keisti įvesties ir išvesties duomenų formatus, atlikti visus reikalingus veiksmus“, – programėlės priešistorę pasakoja A. Bijūnaitis.  

Įrankį integruoti su visomis įmonėje egzistuojančiomis sistemomis pasirodė besąs didžiausias iššūkis. Pasak 3D skyriaus vadovo, net ir šiandien aplikacija neišnaudojama pilnai, tačiau komanda juda į priekį, bando jį kuo labiau pritaikyti prie visų veikiančių sistemų, įrankiui prideda papildomų funkcionalumų.

„Staticus“ paletės. „Staticus“ nuotr.

Kiekviename skyriuje po plėtotoją

Vienas akivaizdžių iššūkių, susijusių su bet kokiomis naujovėmis, yra žmonių atvirumas pokyčiui. „Naujoves reikia pristatyti kolegoms, papasakoti ir įrodyti jų naudą, taip skatinant žmones naudotis geresniais įrankiais. Su šuo iššūkiu dirbti tenka ir pačiam –  jeigu kažkas veikia, ir aš žinau, kaip tuo naudotis, kam man gilintis į kažką, kas galbūt neveiks, kam reikia atskiro gilinimosi ir iš naujo mokytis“, – įpročio galią mini A. Bijūnaitis. 

„Staticus“ 3D dizaino skyrius yra vienas projektavimo padalinių, prie projektavimo taip pat dirba techninio dizaino, struktūrinių skaičiavimų ir gamybinio projektavimo skyriai. 3D dizaino skyrius įmonėje atsakingas už fasado BIM modelio kūrimą, kuris dažniausiai atliekamas „Revit“ programine įranga. 

„Turime daugiau nei 20 inžinierių, kurie dirba su BIM modeliais. Taip pat kiekviename skyriuje turime ir programinės įrangos plėtotojus, kurie dirba ties programinės įrangos tobulinimu, efektyvumo didinimu, įvairių įrankių ar papildinių kūrimu. Būtent tos komandos darbo rezultatas ir yra šis mūsų išplėtotas papildinys“, – vidinę įmonės struktūrą aiškina A. Bijūnaitis. 

„Naujasis papildinys geba parinkti tinkamiausią žaliavos ilgį, priderinti skaičiavimą pagal realius vykstančius procesus ir panaudoti jau turimas, nuo kitų projektų atlikusias medžiagas bei projekto metu sugeneruotus likučius“, – programėlės galimybes aiškina „Staticus“ 3D dizaino skyriaus vadovas Aivaras Bijūnaitis.

„Staticus“ yra vienas didžiausių fasadų rangovų Šiaurės Europoje.

Apčiuopiama nauda

Nors įrankis pernelyg naujas, kad galima būtų analizuoti konkrečius skaičius, bet 3D skyriaus vadovas jau pastebėjo, kad sutaupoma daugybė valandų, skirtų gimstantiems duomenims analizuoti ir geriausiam variantui pasirinkti. „Anksčiau vykdant šį darbą buvo daug skaičių, kuriuos sudėtinga suvesti į vieną vietą ir pasirinkti geriausią variantą. Naudą pagrįsti dar sunku, detalesni skaičiavimai pasirodys vėliau, kai palyginsime keleto projektų duomenis su dabar turimais skaičiais“, – žada A. Bijūnaitis ir pabrėžia, kad įmonėje „Staticus“ visada skatinamos iniciatyvos, gebančios optimizuoti atliekamus darbus ir taip mažinti švaistymus bet kurioje srityje. Taigi įrankis turi potencialą būti pritaikomas kitoms situacijoms, pavyzdžiui 2D pjovimo procesui. 

Be žaliavų skaičiavimo įrankio „CutListOptimizer“, „Staticus“ turi ir kitų iniciatyvų, susijusių su švaistymo mažinimu. Viena jų – perėjimas prie vien tik atsinaujinančios energijos vartojimo. Jau 2022 metais įmonė naudojo vien tik energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių, daugiau nei 40 proc. jos buvo saulės energija.

„Kita svarbi iniciatyva yra medienos panaudojimas pakuojant mūsų gaminius. Didžioji dalis išvežamų elementų pakuojami įmonės viduje į medinę tarą. Rūpindamiesi aplinka ir siekdami taupyti medžiagas, stengiamės parsivežti pakuotes, jas išardyti ir naudoti pakartotinai“, – pasakoja 3D dizaino skyriaus vadovas. Šiuo metu per mėnesį fasadų rangovai vidutiniškai išardo ir išrūšiuoja 40 m3 medienos ir 9000 vnt. tvirtinimo elementų. Bendrovė ketina pakuotei skirti dar daugiau dėmesio ir auginti pakartotinai naudojamų medžiagų kiekį.  

Hibridiniai fasadai 

Įmonės viduje kuriama hibridinė sistema yra dar viena iniciatyva, skirta „Staticus“ fasadų CO2 žymeniui statybų grandinėje mažinti. „Turime sistemą, kurioje jungiasi aliuminio ir medžio konstrukcijos, tokiu būdu gerokai sumažėja naudojamo aliuminio kiekis. Su šia sistema projekto įgyvendinti dar neteko, tačiau pardavimų skyrius aktyviai tuo klausimu dirba“, – naujovę pristato A. Bijūnaitis. 

„Staticus“ skaičiavimais, hibridinė sistema galėtų sumažinti CO2 išmetimą nuo 45 iki 75 procentų. Taip pat bandymai ir skaičiavimai parodė, jog ši sistema dėl jos standartizavimo galimybių galėtų būti netgi našesnė nei paprastos aliuminio sistemos, taip pat jos šiluminės charakteristikos yra geresnės nei įprastos aliuminės sistemos.

Ateities planai

Plėtotojai su „CutListOptimizer“ dirbs toliau, siekdami optimizuoti plokščių užsakymą, toliau integruos programėlę ir duomenų atidavimą kitoms sistemoms. Taip pat 3D dizaino skyrius turi planų plėtoti įrankius, skirtus darbams automatizuoti CAD programinėse įrangose. Padidinus bendru modeliu paremtos geometrijos duomenų perdavimo efektyvumą, sumažėtų iššvaistytų projektavimo valandų, kuriant ir valdant ne iki galo integruotą informaciją. Taip pat fasadų rangovai planuoja visiškai automatizuoti CO2 skaičiavimą, šiuo metu ties šiuo klausimu dirbama vidinėje verslo valdymo sistemoje. 

Kiekvienas žingsnis veda prie didelio tikslo – integruoti visą informaciją. Anot A. Bijūnaičio, jos yra be galo daug, ji saugoma skirtingose platformose, skirtingais formatais ir yra labai fragmentuota. Informacijos valdymas – vienas didžiausių šiandienos iššūkių, ir kai pavyks informaciją integruoti ir ją valdyti centralizuotai, įmonė galės siekti dar didesnių tikslų. 


Pasidalykite straipsniu
Komentarai

Rekomenduojami video