• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

NT rinka: lietuvius įsigyjamo būsto plotu vis dar lenkia estai

2016 kovo 16 d.

Per 2015 metus Vilniaus ir Rygos gyventojų, uždirbančių vidutinį darbo užmokestį, galimybės įsigyti naujos statybos būstą padidėjo, nes abiejose šalyse vidutinės dirbančiųjų pajamos augo sparčiau negu vidutinės tokio nekilnojamojo turto kainos. Taline naujos statybos būstas brango sparčiau negu didėjo vidutinis darbo užmokestis, todėl Estijos sostinės gyventojų galimybės įsigyti naujos statybos būstą sumažėjo. Tuo tarpu vilniečių įperkamas senos statybos būstas išlieka mažiausias, rodo SEB banko ekspertų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas būsto įperkamumo rodiklis.

Per 2015 metus vidutines pajamas uždirbančio vilniečio įperkamas naujos statybos būsto plotas Vilniuje padidėjo 0,4 kv. m ir siekė 29,6 kv. m – kiek daugiau, negu Rygos gyventojų, kur įperkamas naujos statybos būsto plotas padidėjo 3,3 kv. m – iki 27,9 kv. m.

„Pernai vidutinis darbo užmokestis didėjo visose trijose Baltijos šalyse, o naujų būstų kainos kito nevienodai. Taline naujos statybos būsto kainos didėjo sparčiau negu realus darbo užmokestis, Vilniuje naujas būstas brango lėčiau. Rygoje naujos statybos būsto kainos netgi sumažėjo, nors vidutinis darbo užmokestis didėjo“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Nepaisant sumažėjusių galimybių ir to, jog atotrūkis menksta, Talino gyventojai vis dar įperka didžiausią naujos statybos būsto plotą (35,7 kv. m). Per praėjusius metus Talino gyventojo įperkamas naujos statybos būsto plotas susitraukė 0,9 kv. metro.

Didžiausią senos statybos būstą įperka latviai

Senos statybos būstų kaina per 2015 metus didėjo visų Baltijos šalių sostinėse, bet lėčiau negu vidutinis darbo užmokestis. Didžiausią senos statybos plotą ir toliau gali įpirkti vidutines pajamas uždirbantis Rygos gyventojas (53,5 kv. m), mažiausią – Vilniaus (41,9 kv. metro). Talino gyventojo įperkamas senos statybos būsto plotas 2015-ųjų pabaigoje buvo 44 kv. metrai.

„Didžiausias skirtumas tarp galimybės įsigyti naujos ir senos statybos būstą išlieka Latvijos sostinėje. Vidutines pajamas gaunantis Latvijos sostinės gyventojas gali įpirkti 1,9 karto didesnį seną būstą negu naują. Vidutines pajamas uždirbantis vilnietis gali įpirkti 1,4 karto didesnį seną būstą negu naują. Mažiausias įperkamo naujo ir seno būsto plotų skirtumas Taline – 1,2 karto“, – sako J. Varanauskienė.

Pasak jos, naujos ir senos statybos kainų santykio skirtumai rodo ir nevienodą skirtingos kokybės būstų pasiūlos santykį Baltijos šalyse. Remiantis Eurostato skelbiamais 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, naujų būstų, pastatytų po 2000 metų, dalis Latvijos sostinėje buvo 6,1 proc., Estijos sostinės regione – 15,2 proc., Lietuvos sostinės regione (Vilniaus apskrityje) – 12,6 procento.

Būsto paskolų palūkanos ir toliau išlieka istorinėse žemumose. Mažiausios būsto paskolų palūkanos 2015-ųjų pabaigoje buvo Lietuvoje (2,03 proc.). Estijoje būsto vidutinė būsto paskolų palūkanų norma paskutinį metų ketvirtį buvo 2,65 proc., Latvijoje – 3,48 procento.

busto_iperkamumo_rodiklis

Komentarai

Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
statyba ir architektura
archicad