Blog

NT projekto pavadinimas – varžytuves laimi trumpiausi

Verslo centras „135“
Verslo centras „135“. „Eikos“ nuotr.

„Kaip pavadinsi, taip nepagadinsi“, – sako liaudies išmintis, bet su ja kategoriškai nesutinka nekilnojamojo turto (NT) projektų vystytojai, mat pavadinimas – neabejotinai vienas iš sėkmės komponentų.

Tendencijos – iš Vakarų

Statybų sektoriuje prieš kelerius metus pūstelėjo nauji mados vėjai ir tradicinius pavadinimus ėmė keisti itin trumpi, simboliški iš raidžių ir skaičių sukomponuoti pavadinimai. „k29“, „B66“, „135“ – taip naujausius savo projektus pakrikštijo NT vystytojai. Neliko prasmių, simbolinių įmantrių žodžių junginių, o pakanka tik raidžių ir skaičių derinių?

„Tokie pavadinimai atskleidžia tendenciją, kad NT vystytojai, galvodami, kaip pavadinti projektus, siekia paprastumo, aiškumo. Daugybė kompanijų, įsikūrusių verslo centruose, yra tarptautinės. Jei joms reikėtų į savo kontaktinius duomenis įrašyti labai ilgus lietuviškus pavadinimus, kaip kad „Ąžuolų giraitė“, juos būtų tiesiog sunku suprasti ir išversti“, – kalbėjo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius.

Anot LNTPA direktoriaus, šiuo atveju sprendimus trumpinti pavadinimus diktuoja paprastumas, o skaičių kalba yra universali, juose užkoduojamas kompanijos, prekės ar projekto pavadinimas, savybė. „Pavyzdžiui, verslo centro „Quadrum“ pavadinimas turi tam tikrą semantinę reikšmę, verslo centro „k29“ pavadinimas žymi geografinę lokaciją. Akivaizdu, kad tokiame pavadinime dažnai pasirenkamas sąmoningas siejimas su vieta ar pačiu statytoju“, – teigė pašnekovas.

Pasak M. Statulevičiaus, išskirtinai lietuviški pavadinimai verslo centrams nebūtų racionalus sprendimas ir dėl to, kad sudarytų keblumų juose dirbantiems anglakalbiams ar kitomis užsienio kalbomis šnekantiems darbuotojams.

Panašios tendencijos pastebimos ir kitose Europos šalyse – verslo centrų pavadinimai suprantami keliakalbiams, yra trumpi ir aiškūs, o išimtys galimos tais atvejais, jei objektas turi reprezentacinę svarbą valstybei ar miestui. „Jei objektas labai tapatinamas su miestu, tuomet bandoma tą įprasminti per pavadinimą ar istorinę detalę, skiriama dėmesio kultūriniam miesto ar šalies aspektui“, – atkreipė dėmesį specialistas.

M. Statulevičius priminė, kad užsienio šalyse paprastumo ir aiškumo tendencijos jau seniai pirmauja prieš įmantrių pavadinimų kūrimą. Pavyzdžiui, tokiame megapolyje kaip Niujorkas visi adresai sudaromi su skaičių ir raidžių kombinacijomis. Tai lėmė būtinybė, kad sistema būtų aiški ir reikiamą vietą pavyktų itin lengvai surasti. Žinoma, šiuolaikinės komunikacijos priemonės gali pagelbėti rasti reikiamą adresą be jokių sunkumų.

Verslo centras „Quadrum“. Norbert Tukaj nuotr.

Verslo centras „Quadrum“. Norbert Tukaj nuotr.

Įžvelgia fantazijos stoką

Kitaip nei verslui skirti NT objektai, gyvenamosios paskirties pastatų kompleksai vis dar krikštijami pagal tradicinę formulę: prie reikšminio vietovės, gatvės ar kito elemento pavadinimo prisegamas antrasis, itin dažnai būsto tipą nurodantis žodis.

„Kalbant apie gyvenamųjų namų kompleksus – tai šiame sektoriuje akivaizdi fantazijos stoka. Ten vis dar esama „apartamentų“, „rezidencijų“. Čia savotiškas mados reikalas. Prabangesnių NT projektų autoriai itin pamėgo šiuos žodžius, o paprastesnių daugiabučių statytojai dažnai prie pavadinimo priduria žodį „namai“, – sakė M. Statulevičius.

Anot pašnekovo, reikia suprasti, kad pavadinimo sugalvojimas ir jo realizavimas, siejimas su prekės ženklu reikalauja tam tikrų išteklių, tad jei įmonė turi daugybę projektų, veikiausiai daugiausia pajėgumų bus skirta kitoms užduotims atlikti, o pavadinimo klausimas sprendžiamas lengviausiu keliu.

„Žinau, kad kai kurios kompanijos rengia konkursus, kurių metu renkami pavadinimai NT projektams. Kreipiamasi pagalbos į universiteto studentus ar tos pačios įmonės darbuotojus. Tai veikia tarsi savotiška motyvacinė sistema, mat darbuotojai jaučiasi labiau prisidedantys, įsitraukiantys į įmonės veiklą“, – kalbėjo pašnekovas ir pridūrė, kad gyvenamųjų namų statytojai dar turi daug erdvės kūrybiniams ieškojimams.

Įvardijo sėkmingiausius

Kalbėdamas apie itin sėkmingus NT projektų pavadinimus, M. Statulevičius išskyrė kelis pavyzdžius. Štai naujausias statybų bendrovės „Merko“ projektas pavadintas „Bastėja life“, nors iš pradžių ketinta jam suteikti „Strazdelio namų“ vardą. Suprantama, kad pasirinktas „Bastėja life“ labiau atspindi prestižo ir prabangos tendenciją nei pirmasis siūlytas variantas.

Kitas puikus pavadinimo pasirinkimas NT projektui „Rinktinės Urban“. Čia pataikyta dėl vietos, trumpumo, semantikos. Tai nuoroda į gyvenimą miesto centre, o pačiame projekte puikiai suderintas komercinės ir gyvenamosios paskirties patalpų įrengimas.

Tarp itin sėkmingų pavadinimų pavyzdžių pašnekovas minėjo ir sostinės Gedimino prospekto ir V. Kudirkos gatvės sankryžos 2019 metų pavasarį iškilsiantį „Eikos“ statomą daugiafunkcį centrą, pavadintą „Live Square“ (liet. „Gyvas skveras“).

„Tarptautiškumas – būdingiausia kryptis, į kurią dabar orientuojamasi, bet tai logiška ir teisinga, nes jei būsime labai nacionalistiški galvodami apie NT projektų pavadinimus, bus šaunu, bet juos suprasime tik mes. Juk statome ir parduodame projektus tarptautiniu lygiu, į tai reikia ir atsižvelgti“, – teigė M. Statulevičius.

Biurų pastatas „k29“. Pauliaus Gasiūno nuotr.

Biurų pastatas „k29“. Pauliaus Gasiūno nuotr.

Išradingumą kursto konkurencija

„Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka įsitikinęs, kad šiandien profesionalūs plėtotojai ar pardavėjai ne veltui ieško geriausio pasirinkimo pavadindami projektą: taip galima aiškiai ir tiksliai nurodyti projekto lokaciją, esminį pranašumą ar išskirtinumą, pirkėjo sąmonėje formuoti konkretaus projekto identitetą.

„Kai konkurencija rinkoje iš tiesų yra didžiulė, pavadinimas tampa savotiška vizitine kortele. Ne veltui jo koncepcijos kūrimo paslauga dažniausiai yra mokama ir kainuoja ne tiek ir mažai – nuo kelių šimtų iki daugiau nei tūkstančio eurų. Mažiau patirties turintys plėtotojai dažniausiai rimtai apie tai nepagalvoja arba daugiau kliaunasi subjektyvia savo nuomone. Tačiau tai yra savotiška sėkmingo projekto „marketingo higiena“ – kuomet būtina pagalvoti ne tik apie pavadinimą, bet ir apie tinklalapio struktūrą, pateikiamą vizualinę informaciją, aprašymą“, – kalbėjo specialistas.

Profesionalūs NT projektų vystytojai ar pardavimų konsultantai visuomet vertina ir pavadinimo sąskambį, kylančias asociacijas, tikrina informaciją apie projekto vietą ar istorinę praeitį.

Pirmas šūvis – taikliausias

Sostinėje, Konstitucijos prospekte, esančio verslo centro „k29“ architektas Aleksandras Gvildys teigė, kad galvojant, kaip turėtų vadintis minimas objektas, suveikė principas, jog pirmasis eskizas būna labiausiai nusisekęs. „k29“ buvo vienas iš greičiausiai į galvą atėjusių variantų, bet tikrai nebuvo vienintelis svarstytas. Diskutavome ilgai, visaip bandėme pajausti, kuris pavadinimas šiam statiniui labiausiai tiktų. Procese dalyvavo ir užsakovas, buvo siūlyta daug variantų“, – kalbėjo architektas. A. Gvildys juokavo, kad šiuo atveju viskas taip, kaip perkant naujus batus – pasimatavus pirmuosius aplankoma daug kitų parduotuvių, bet galiausiai sugrįžtama prie tų pirmųjų.

A. Gvildys pritarė minčiai, kad NT projektų pavadinimai trumpėja dėl patogumo ir paprastumo. „Ilgi pavadinimai kartais asocijuojasi su „naftalininiais dalykais“, o šiomis dienomis gyvenimas spartus ir užtenka vos poros simbolių, kad būtų aišku, apie ką kalbama. Didžioji dauguma naujųjų pastatų pavadinimų siunčia žinutę apie adresą. Pavyzdžiui, „G9“, „S7“ – pirmoji gatvės pavadinimo raidė derinama su pastato numeriu“, – pažymėjo pašnekovas.

Verslo centras „B66“. „YIT Kaustos“ nuotr.

Verslo centras „B66“. „YIT Kaustos“ nuotr.

Pavadinimas – komunikacijos elementas

Bendrovės „YIT Kausta“ rinkodaros ir pardavimų vadovė Jurga Vilkenė teigė, kad anksčiau NT objektų pavadinimai būdavo paprastesni, o jų kūrimui nebūdavo skiriama tiek lėšų ir laiko. „Jeigu projektui ir būdavo suteikiamas pavadinimas, dažniausiai jis sietas su gatvės pavadinimu arba įvardytas kaip kažkieno namai ar apartamentai. Šiandien bent dalis NT plėtotojų supranta, kad objekto pavadinimas yra svarbus jo komunikacijos elementas. Nors tiesioginio ryšio tarp projekto sėkmės ir pavadinimo nėra, geras pavadinimas gali pakelti projekto vertę, atspindėti jo išskirtinumus. Pastebime, kad šiuo metu rinkos žaidėjai pavadinimams skiria daugiau dėmesio ir stengiasi, kad jie būtų kuo unikalesni ar įdomesni“, – apibendrino „YIT Kaustos“ atstovė.

Pašnekovės teigimu, „YIT Kausta“ vykdomų NT projektų pavadinimams skiria daug dėmesio, bet būna ir tokių atvejų, kai projekto pavadinimas tarsi gimsta savaime.

„Pavadinimu visuomet siekiame atspindėti projekto lygį, pranašumus, vietą ir neklaidinti vartotojo. Pavyzdžiui, „Piliamiesčio“ pavadinimas turi tiesioginių sąsajų su projekto vieta ir jos išskirtinumu. Šis urbanistinis projektas kuriasi kitapus upės, priešais Kauno pilį. Trumpų, iš raidžių ir skaičių sudaromų pavadinimų tendenciją, ypač pastebimą verslo centrų rinkoje, galima paaiškinti ir šiuolaikinėmis interneto ir socialinių tinklų diktuojamomis madomis – pavadinimas turi būti lengvai perskaitomas, neilgas ir gerai įsimenamas. Remdamiesi šiuo principu, sukūrėme ir „B66“ – verslo centro Kaune – pavadinimą“, – kalbėjo pašnekovė.

Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2018 / 1.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.