2017-ieji tapo dar vienais sėkmės metais tiek Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) sektoriui, tiek ir visai ekonomikai. Visuose NT segmentuose rinka išliko aktyvi ir likvidi. Lėtėjantis būstų pirkimo-pardavimo sandorių skaičiaus augimas bei didelis vystytojų aktyvumas stabdė kainų kilimą. Verslo centrų ir logistikos segmentuose didžiausiu aktyvumu pasižymėjo Vilnius ir Kaunas. Santūriai, bet užtikrintai augo viešbučių segmentas.

„NT rinkos aktyvumui palankias sąlygas sudarė bendras Lietuvos ir aplinkinių rinkų ekonomikos augimas bei žemų palūkanų normų aplinka. Pavyzdžiui, metai buvo sėkmingi pritraukiant užsienio investicijas – jos per trečiąjį praėjusių metų ketvirtį padidėjo 8,3 proc. Tą pajuto statybos pramonė – ypač augo negyvenamųjų pastatų statybos apimtys, per pirmuosius tris metų ketvirčius kilusios 16 proc., nemažėjo ir gyvenamųjų pastatų statybos. Kartu augo ir išduodamų būsto paskolų skaičius“, – komentavo Šiaulių banko Rinkų ir iždo departamento analitikas Rokas Lukošius.

Gyvenamojo NT segmentas

2017 metais butų rinkos aktyvumas sostinėje buvo ypatingai didelis, nepaisant to, jog sandorių skaičius sumažėjo lyginant su 2016 metais, kurie Vilniaus butų rinkoje buvo rekordiniai. „Išlaikyti tokį patį aktyvumo lygį yra labai sudėtinga, tačiau augantis Vilniaus gyventojų skaičius, kuriamos naujos darbo vietos ir didėjantys atlyginimai leis sostinės NT rinkai išlaikyti didelį aktyvumą, o, galbūt, net ir nuosaikų augimą“, – teigia „Inreal“ analitikas Robertas Žulpa.

Kaune 2017 metais pirkimo-pardavimo sandorių skaičiaus augimas išsikvėpė ir vos viršijo 2016 metų lygį. Kita vertus, tai nereiškia, jog Kaune yra pasiektos paklausos „lubos“. Pasak R. Žulpos, šiuo metu Kaune yra aktyviai plėtojami nauji verslo centrai ir gamyklos, kuriamos gerai apmokamos naujos darbo vietos, todėl netolimoje ateityje tai suveiks kaip būsto rinkos katalizatorius ir, labai tikėtina, turės teigiamos įtakos visam NT sektoriaus augimui.

Pozityvumą išlaikė ir Klaipėdos rinka, nepaisant šiek tiek sumažėjusių butų pirkimo-pardavimo sandorių skaičiaus. Naujos statybos butų pardavimų skaičius stabiliai augo, kas rodo, jog didžiausiame šalies uostamiestyje naujos statybos butų rinka atsigauna ir, tikėtina, nepraras aktyvumo ateityje.

Komercinio NT segmentas

Verslo centrų segmente didžiausią aktyvumą demonstravo Vilnius ir Kaunas – čia vyko aktyvi verslo centrų plėtra. Tokia pat plėtra šiuose miestuose numatoma ir artimiausius 2 metus. Tuo tarpu Klaipėdoje naujų verslo centrų plėtra tebėra vangi. Sąlygos naujiems verslo centrams Klaipėdoje atsirasti šiuo metu nėra palankios, kadangi vakansijos lygis uostamiestyje jau kurį laiką yra pats didžiausias tarp trijų didžiųjų Lietuvos miestų.

Mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje auga jau ne vienerius metus, o prekybos centrų vakansijos yra minimalios, tačiau šio segmento plėtra yra vangi. Apie planus netolimoje ateityje statyti prekybos centrus Vilniuje yra paskelbę keli vystytojai, tačiau tikslios šių tikslų įgyvendinimo datos nėra žinomos.

Teigiamos logistikos sektoriaus nuotaikos lėmė, jog 2017 metais Vilniuje ir Kaune buvo vykdoma gana intensyvi sandėliavimo patalpų ir logistikos centrų plėtra. Tačiau dauguma pastatytų logistikos centrų buvo skirti nuosavoms reikmėms. 2018 metais numatoma ir tolesnė šio sektoriaus plėtra ne tik Vilniuje bei Kaune, tačiau ir Klaipėdoje, kurioje numatytos kelių didesnių sandėliavimo patalpų projektų statybos.

Augantys oro uostuose aptarnautų keleivių srautai ir viešbučiuose apgyvendintų turistų skaičius lėmė sėkmingą viešbučių segmento plėtrą. Naujai pastatyti arba rekonstruoti viešbučiai buvo atidaryti 3 Lietuvos miestuose – jie rinkai iš viso pasiūlė 263 numerius. „Inreal“ analitikai prognozuoja, kad viešbučių segmento plėtra neturėtų sustoti. 2018 metais statomi arba rekonstruojami 4 viešbučiai Vilniuje. Planuojama, kad siūlomų numerių skaičių jie papildys 634 kambariais.

Nuosaikūs teisinio reguliavimo pokyčiai

Pasak Advokatų kontoros COBALT asocijuoto teisininko Simo Paukščio, nors praėjusiais metais ne kartą skambėjo pranešimai apie stabdomus NT projektus bei netinkamai koordinuotą valstybės institucijų darbą, bloginantį investicinę aplinką Lietuvoje, kaip matyti iš ekonominių rodiklių, tai nesugadino bendro rezultato. Viena svarbesnių to priežasčių – 2017 metai buvo nuosaikūs teisinio reguliavimo pokyčiais, kas dar sykį įrodė vieną iš seniai žinomų tiesų – teisinio reguliavimo stabilumas yra viena iš būtinų sąlygų sėkmingai verslo plėtrai.

Per 2017 metus, didieji įstatymai – Statybos, Teritorijų planavimo, Žemės, keitėsi nežymiai, o ryškiausia su NT susijusia naujiena tapo Architektūros įstatymas, įsigaliojęs 2017 m. rudenį bei anksčiau – 2017 m. pradžioje įsigaliojusios nuostatos, įpareigojančios rangovus bei vystytojus užtikrinti pastatytų ar parduodamų statinių kokybės trūkumų šalinimą.

Tiesa, 2017 metai neigiamai pasižymėjo tuo, kad nepasikeitus jokiems teisės aktams, netikėtai pasikeitė valstybės institucijų požiūris į jų taikymą, kas lėmė dalies visiškai naujo pobūdžio ginčų atsiradimą. Taigi, valstybės bei savivaldos inicijuota griežtesnė NT projektų bei valstybinės žemės nuomos kontrolės politika nulėmė ne tik teigiamus padarinius – buvo nustatomi bei šalinami piktnaudžiavimo atvejai, tačiau įnešė ir nereikalingos sumaišties, kai buvo pradėtos kvestionuoti nuosekliai susiklosčiusios, dešimtis metų galiojusios praktikos.

Nors didžiausias privataus sektoriaus lūkestis – artimas bei glaudus bendradarbiavimas su valstybės ar savivaldos institucijomis, leidžiantis iš anksto išvengti galimų ginčų, kol kas dar vis atrodo tolima svajonė, tačiau norėtųsi tikėtis, kad teigiamos 2017 metų tendencijos tęsis bei plėsis ir šiais metais – stabilizuosis ne tik teisinis reguliavimas, tačiau ir valstybės institucijų, dalyvaujančių statybų bei teritorijų planavimo procesuose požiūris bei taikoma praktika.