Antrąjį šių metų ketvirtį Kaune parduota 110 naujos statybos butų, t. y. 29 proc. daugiau nei pastarųjų dvejų metų vidurkis – tuomet per ketvirtį būdavo nuperkami 85 butai. Klaipėdoje per pastaruosius tris mėnesius realizuota 90 butų, arba 32 proc. daugiau nei pastarųjų dvejų metų vidurkis, kai per ketvirtį pirkėjai įsigydavo 68 butus.
Didesnį pirkėjų aktyvumą Kaune riboja drastiškai mažėjanti naujų butų pasiūla, o Klaipėdoje – nelikvidus ir pirkėjų poreikiams nepritaikytas naujos statybos butų likutis.
„Kaune naujo būsto rinka išsiskiria aktyvumu jau antrą ketvirtį iš eilės, kai parduodama daugiau kaip 100 naujų butų. Tai yra gerokai daugiau nei pastarųjų dvejų metų vidurkis, kai pardavimai siekė 85 butus per ketvirtį, – teigia „Eika“ plėtros projektų vadovas Tomas Žiaugra. – Kita vertus, naujų butų pasiūla Kaune drastiškai mažėja jau šeštą ketvirtį iš eilės. Pirkėjai, norintys įsigyti naują būstą Kaune, šiuo metu turi rekordiškai mažas pasirinkimo galimybes – jie gali rinktis vos iš 410 butų. Tai yra mažiausias parduodamų naujos statybos butų skaičius nuo 2013 metų trečiojo ketvirčio.“
Sparčiai mažėjanti butų pasiūla Kaune turėtų padrąsinti NT plėtotojus imtis naujų, vis didesnių projektų arba didinti apimtis jau pradėtuose – tam susidariusios itin palankios sąlygos rinkoje. „Eikos“ specialistai prognozuoja, kad antroje 2016 metų pusėje Kaune NT plėtotojai bus gerokai aktyvesni nei metų pradžioje, ypač tie, kurie labai atsargiai, vos su keliasdešimčia butų startavo naujuose projektuose.
Klaipėdoje pirkėjai būsto dairosi taip pat kur kas aktyviau. Pasak NT specialisto, paklausa trečią ketvirtį iš eilės stiebiasi į viršų – per pastaruosius 3 mėnesius realizuota 90 butų, t. y. vidutiniškai 22 butais daugiau nei poros metų ketvirčių vidurkis. Tuo tarpu pasiūla uostamiestyje šiuo metu siekia 640 laisvų butų, o butų skaičius rinkoje nekinta daugiau nei dvejus metus.
„Didelė parduodamų butų dalis pasiūloje yra likusi dar nuo 2008 metų, pritaikyta to laikotarpio pirkėjų poreikiams, todėl šiandienės rinkos sąlygomis nėra likvidūs. Tęstiniuose projektuose pasiūla yra papildoma nuolat, tačiau didesnio pirkėjų susidomėjimo sulaukia tik pavieniai projektai, siūlantys jų lūkesčius atitinkantį būstą“, – pasakojo įmonės „Eika“ atstovas.
Klaipėdoje, anot T. Žiaugros, naujo būsto rinką galėtų išjudinti nauji rinkos dalyviai, galintys pirkėjams pasiūlyti nedidelių, kompaktiškų būstų populiariuose uostamiesčio rajonuose. Tačiau rinkoje esantis laisvų butų, kurie anksčiau ar vėliau privalės surasti savąją rinkos kainą, skaičius nesuteikia pagrindo NT plėtotojams rizikuoti ar tikėtis didesnės naujų butų kainos uostamiestyje.
Antrinėje būsto rinkoje tiek Kaune, tiek Klaipėdoje fiksuojamas bendro parduotų butų skaičiaus augimas. Preliminariais Registrų centro duomenimis, antrąjį 2016 metų ketvirtį Kaune parduota apie 1100 butų, t. y. 11 proc. daugiau butų negu pirmąjį ketvirtį ir 17 proc. daugiau negu per tą patį laikotarpį praėjusiais metais. Uostamiestyje antrąjį šių metų ketvirtį sudaryta apie 800 būsto pardavimo sandorių, t. y. 17 proc. daugiau negu pirmąjį šių metų ketvirtį ir 11 proc. daugiau nei 2015 metų antrąjį ketvirtį.
Vidutinė kvadratinio metro kaina naujo būsto rinkoje per antrąjį šių metų ketvirtį krito ir Kaune, ir Klaipėdoje. Kaune kaina sumažėjo 4 proc. ir šiuo metu siekia 1050 eurų, Klaipėdoje naujų butų kaina šiuo metu siekia apie 1250 eurų už kvadratinį metrą, t. y. 3 proc. mažiau nei pirmąjį šių metų ketvirtį. Tiek Kaune, tiek Klaipėdoje kainos kitimas buvo panašus, tačiau jį lėmė skirtingi veiksniai: Kaune buvo išpirkti brangiausi butai, todėl bendra likusiųjų butų kvadratinio metro kaina sumažėjo, o Klaipėdoje rinkai buvo pasiūlyta naujų butų už žemesnę nei rinkos vidurkis kainą.
„Eikos“ inf.
