Nors vis aktyviau diskutuojama apie artėjantį nuosmukį, nekilnojamojo turto plėtotojai išlieka optimistiški – laukia dar geresnių metų, rodo 2019 m. NT rinkos Lūkesčių indeksas. Skalėje nuo 0 iki 100 apskaičiuota indekso reikšmė šiems metams siekia 75 punktus – tai yra geriausias rodiklis nuo 2014-ųjų (tuomet siekė 78), kuomet jis apskritai pradėtas skaičiuoti. O palyginti su praėjusiais metais, rodiklio reikšmė šoktelėjo 9 punktais ir gerokai viršija 50 punktų ribą, skiriančią verslo plėtrą nuo stagnacijos.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius svarbiausiomis NT plėtotojų optimizmo priežastimis įvardijo gerėjančią ekonominę situaciją (40 proc. apklaustųjų), augančius gyventojų ir verslo lūkesčius (atitinkamai 16 ir 12 proc.“).
Plėtros geografija iš esmės nesikeičia ir toliau. 2019 metais karščiausi nekilnojamojo turto plėtros taškai bus Vilniaus ir Kauno miestai, visgi tarp plėtotojų prioritetu išlieka šalies sostinė – vienintelis didmiestis šalyje, kuriame gyventojų skaičius vis dar auga. Augančioje konkurencinėje aplinkoje būtent didėjantis gyventojų skaičius suteikia plėtotojams papildomo optimizmo ir noro dirbti didžiausiu likvidumu pasižyminčiame šalies mieste.
„Nepaisant vyraujančio optimizmo, plėtotojai pakankamai racionaliai vertina bendrą rinkos situaciją ir iš esmės tikisi, kad 2019 metais bendras nerealizuoto nekilnojamojo turto kiekis rinkoje išaugs. Kadangi 2016–2018 metais tiek gyvenamojo, tiek komercinio nekilnojamojo turto plėtros apimtys Vilniuje ir Kaune nuo pastarojo ekonominio sunkmečio pabaigos pasiekė naujas aukštumas, o 2019–2020 metais planuojamas didelis naujų projektų skaičius, todėl išlieka didelė tikimybė, kad matysime augantį tiek neparduotų, tiek neišnuomotų patalpų kiekį“, – sako „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis.
Anot plėtotojų, šiemet itin svarbiu kriterijumi renkantis būstą bus jo kaina (98 proc.), kai tuo tarpu praėjusiais metais prioritetu laikyta vieta (šįmet šį kriterijų vertinančių labiausiai sumažėjo nuo 94 proc. iki 89 proc.). Trečioje vietoje išliko plėtotojo patirtis ir reputacija (49 proc.). Tuo tarpu pastato energinė klasė, automobilių stovėjimo vietos prie jo liko svarbiu kriterijumi tik atitinkamai 3 ir 0 proc. respondentų.
Kadangi galutinė būsto kaina išlieka pačiu svarbiausiu pasirinkimo kriterijumi tarp pirkėjų, didžiausias perspektyvas turi mažesnio (32–50 kv. m) ploto būstas.
„Ober-Haus“ duomenimis, 2018 metais Vilniaus mieste ir jo apylinkėse pardavimui pastatytuose daugiabučiuose ir namų kvartaluose vidutinis būsto plotas buvo mažiausias per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją – Vilniuje ir jo apylinkėse 2018 metais pardavimui pastatytuose daugiabučiuose vidutinis buto plotas sudarė 50,2 kv. m, o namų – 101 kv. m. „Todėl artimiausiu metu erdvesnio naujo būsto pasirinkimas taip pat nebus gausus“, – prognozuoja R. Reginis.
Bendradarbystės erdvė UMA. Ligitos Vaitkutės nuotr.
Augantis bendradarbystės erdvių populiarumas
Remiantis Lietuvos NT plėtotojų lūkesčių indekso rezultatais, 2019 metais net 89 proc. plėtotojų jų valdomuose projektuose planuoja dalį patalpų (nuo 1 proc. iki daugiau kaip 15 proc. ploto) skirti lanksčioms darbo vietoms. 2018 metais tokių plėtotojų dalis sudarė 65 proc. Tačiau nepaisant augančio tokių patalpų susidomėjimo ir kiekio šalies sostinėje, lanksčios darbo vietos vis dar užima tik labai nedidelę modernių biurų pastatų dalį.
„Ober-Haus“ duomenimis, per 2018 metus lanksčių darbo vietų (visiškai aprūpinti ir aptarnaujami biurai, bendradarbystės erdvės ir pan.) ploto dalis moderniuose biurų pastatuose ūgtelėjo nuo 1,2% iki 1,5%.
„Kalbant apie komercinio nekilnojamojo turto sektorių, plėtotojai artimiausiu metu didžiausias perspektyvas mato prekybos ir biuro patalpų sektoriuose, o sandėliavimo paskirties nekilnojamąjį turtą įvardija kaip mažiausiai patrauklų. Tačiau žvelgiant į sandėliavimo bei gamybinės paskirties turto plėtrą per pastaruosius kelerius metus ekonomiškai stipriuosiuose šalies regionuose ir planuojamas tolesnes investicijas, tai būtent sandėliavimo paskirties patalpų sektorių galima įvardyti kaip itin sparčiai atsigaunantį ir pateikiantį vis daugiau teigiamų naujienų“, – sako R. Reginis.
Tarp pagrindinių kliūčių verslo plėtrai šiemet pirmiausia buvo nurodytos darbų ir paslaugų kainų augimas (27 proc.), blogėjantys verslo lūkesčiai (18 proc.) ir biurokratiniai trikdžiai (16 proc.). Praėjusiais metais pagrindine kliūtimi buvo įvardyta Vyriausybės nuoseklumo stoka (31 proc.).
„Šie metai, ko gero, paskutiniai, kada ši Vyriausybė dar gali spėti imtis struktūrinių reformų. Nuo to, ar jos bus pradėtos ir kaip bus įgyvendinti rinkiminiai pažadai, priklausys kitų metų lūkesčiai ir ar Vyriausybės nenuoseklumas neatsidurs svarbiausių kliūčių ekonomikos plėtrai sąraše, kaip buvo pernai“, – sako M. Statulevičius.
Apie indeksą
Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos Lūkesčių indeksas pagal „Markit Economics“ standartą skaičiuojamas nuo 2014 m. Apklausos dalyviai – NT įmonių vadovai arba plėtros vadovai.
Indekso reikšmės gali svyruoti nuo 0 iki 100 punktų. Jei ji yra mažesnė nei 40 punktų, artimiausiu metu NT rinkoje galima tikėtis recesijos. Jeigu indekso reikšmė svyruoja tarp 40 ir 50 punktų, galima teigti, kad NT sektoriuje vyrauja neapibrėžtumo nuotaikos, o artimiausiais metais metu galima tikėtis stagnacijos rinkoje. Indekso reikšmė, viršijanti 50 punktų ribą, rodo, kad NT rinkoje artimiausiu metu vyraus augimo tendencijos, kurios prisidės ir prie viso Lietuvos ūkio augimo.
Per apklausą šių metų sausio 7 – vasario 1 dienomis, LNTPA ir „Ober-Haus“ užsakymu, SIC tyrimų centras atliko tyrimą ir apklausė 41 Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotoją.
