EKSPERTO ŽVILGSNIS
Mokesčius dar galima mažinti
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Laurynas Rekašius
Pasvalio rajono savivaldybė Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudaromame Lietuvos savivaldybių indekse užėmė 33 vietą iš 53 rajono savivaldybių. Investicijų srities įvertinimas viršijo šalies vidurkį (49 balai) ir siekė 50 balų (iš 100 galimų). Tai rodo investicinės aplinkos gerėjimą Pasvalio rajone, palyginti su praėjusių metų indekso rezultatais.
Viena pagrindinių geresnio įvertinimo priežasčių – akivaizdus materialinių investicijų, tenkančių vienam gyventojui, augimas – nuo 2515 litų iki 3073 litų (2011 metais). Tačiau tai neleido pasiekti šalies vidurkio (4104 litai). Palyginti su praėjusiais metais, išaugo ir veikiančių ūkio subjektų skaičius – nuo 15 iki 16. Svarbu ir tai, kad Pasvalio rajono savivaldybė turi investuotojams paruoštų žemės sklypų. Tai ypač svarbu siekiant pritraukti tiesioginių užsienio investicijų, kurių čia trūksta (vienam gyventojui tenka tik 714 litų). Norint, kad situacija pagerėtų, vienas pirmųjų žingsnių galėtų būti savivaldybės interneto puslapio anglų kalba su informacija, skirta investuotojams, parengimas.
Pasvalio rajono savivaldybė, siekdama gerinti investicinę aplinką, dar gali mažinti savivaldybės nustatomų mokesčių tarifus. Taikomi žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių tarifai yra vieni didesnių šalyje. Bendrą mokesčių aplinkos situaciją taiso tik maži verslo liudijimų kainų tarifai.
EKSPERTO ŽVILGSNIS
Susikooperavus būtų geriau
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas
Pasvalio rajono specializacija – žemės ūkis, čia tikrai derlingos žemės, ir tai puikiai galima išnaudoti. Manau – ir išnaudojama. Su pašonėje esančiu Panevėžiu Pasvalio rajonas gal ir nelabai pakonkuruos pramonės srityje, tačiau gali išnaudoti privalumus pasirinkęs tam tikrą specializaciją. Jeigu kraštas identifikuojamas kaip žemės ūkio, kodėl nepamėginus čia plėtoti žemės ūkio padargų ar kokios technikos gamybos?
Žinant, kad šalia esantys Pasvalio ir Biržų rajonai yra mažoki, jie galėtų sukurti sinergiją, ir toks modelis investuotojams būtų priimtinesnis. Tačiau rajonai privalo turėti konkretų tikslą ir žinoti, ko nori. Lietuvoje didžiausia problema yra tai, kad iš produkto vieneto sukuriama per maža pridėtinė vertė. Jeigu būtų prisiviliota gamykla, kuri supirkusi žemės ūkio produkciją rinkai parduotų ne grūdus, o grūdų produktą – pridėtinė vertė būtų gerokai didesnė. Vieną tokį pavyzdį Pasvalys turi – bioetanolio gamyklą. Tokių pavyzdžių galėtų atsirasti ir daugiau.
Žiūrint į Pasvalio rajoną iš šalies, pasakyti, kad kraštas labai patrauklus investicijoms – vargu ar galima. Rajono savivaldybė negalėtų pasigirti turinti investicijoms paruoštų žemės sklypų su gerai išplėtota infrastruktūra. Pavyzdžiui, Panevėžys gali drąsiai kalbinti investuoti maisto pramonės gamyklas, nes šalia yra žaliavos gamintojų, gera logistika, sukurta infrastruktūra gamykloms statyti. Tačiau tą patį pasakyti apie Pasvalį vargu ar galima.
Pasvalio rajono vadovai turėtų apsilankyti Panevėžyje ir gerai išanalizuoti, kokius darbuotojus rengia profesinės mokyklos, kokių galėtų pasikviesti iš aukštųjų mokyklų filialų, sekti situaciją. Taip pat galėtų rinkti duomenis apie iš miesto studijuoti į Vilnių ir Kauną išvykstančius asmenis, kad žinotų, ką būtų galima pasikviesti, jeigu ateitų potencialus investuotojas. Vadovaujamą poziciją užimantiems jaunuoliams tai būtų didelė paskata grįžti į gimtąjį miestą.
PANEVĖŽIO APSKRITIES SAVIVALDYBĖS:
Panevėžio miesto savivaldybė
Panevėžio rajono savivaldybė
Biržų savivaldybė
Kupiškio savivaldybė
Pasvalio savivaldybė
Rokiškio savivaldybė