Gruntiniai inkarai – apie juos mažai kalbėta, kol į viešumą neiškilo rezonansinė Misionierių sodų projekto sostinės Subačiaus gatvėje istorija. Statytojai sumontavo šias požemines konstrukcijas šalimais esančiame sklype, ir toks sprendimas jiems smarkiai pakišo koją. Statybas reikalaujama stabdyti, o atsakingos institucijos nori reikalauti atsakomybės už tai, kad darbai vykdomi gretimame žemės sklype neturint statytojo teisės.

Norėtų pereinamojo laikotarpio

Prieš kurį laiką Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI), kad ši išaiškintų detaliau gruntinių inkarų naudojimo galimybes. Asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius teigė, kad jo vadovaujamos asociacijos nariams buvo neaišku, kodėl nepasikeitus teisės aktams yra keičiama statybų priežiūros praktika, nurodant, kad įrengiant laikinuosius grunto inkarus yra reikalaujama dokumentų, pagrindžiančių teisę ir sutikimus juos įrengti gretimuose sklypuose.

„Kaip ši teisė tinkamai turi būti įforminta, irgi nebuvo žinoma. Radikalus teisės aktų interpretavimo pasikeitimas gruntinius inkarus ėmus laikyti pastato dalimi gali labai neigiamai ir plačiai paveikti nekilnojamojo turto plėtros rinką, stabdyti daugelį vykdomų projektų. Yra nemažai atvejų, kai reikalaujamas kaimynų sutikimų įforminimas būna komplikuotas arba sunkiai įgyvendinamas“, – sakė M. Statulevičius.

Jo nuomone, projektų stabdymas ir priverstinis pastatų griovimas yra neproporcinga priemonė, galinti dideliu mastu pakenkti nekilnojamojo turto investicinei verslo aplinkai ir sudaryti nepatikimų, netvarių teisinių santykių statybos srityje prielaidas.

M. Statulevičius sutinka, kad laikinų nedemontuotų konstrukcijų buvimas grunte turi būti įtraukiamas į apskaitą, o jų įrengimas atliekamas gavus to sklypo sutikimą. Tačiau teisės taikymui turi būti suteikiamas pereinamasis laikotarpis, o rinkos dalyviai turi būti tinkamai informuojami.

Būtinas statybos leidimas gretimame sklype

Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalis detalizuoja, kad laikomoji konstrukcija yra konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą bei pastovumą.

VTPSI nurodo, kad kompleksiškai taikant statybos techninio reglamento STR 2.05.21:2016 „Geotechninis projektavimas. Bendrieji reikalavimai“ Lietuvos standartą LST EN 1537:2001 „Specialieji geotechnikos darbai. Inkarai“ ir Lietuvos statybininkų asociacijos statybos taisykles ST 121895674.102.02.01:2013 „Požeminių konstrukcijų įrengimo darbai. Injekcinių inkarų įrengimas“, kurių nuostatai perkeliami į daugelio rangovų taisykles, gruntiniai inkarai yra konstrukciniai elementai, kurių paskirtis kartu su atramine siena yra sulaikyti gruntą ar kitokias birias medžiagas.

[su_quote cite=”Eglė Kuklierienė”]Mes tik norime, kad būtų užtikrintas pastato mechaninis atsparumas ir pastovumas, o taip pat nekiltų grėsmė jam sugriūti.[/su_quote]

VTPSI vadovė Eglė Kuklierienė sakė, kad anksčiau galbūt mažiau kildavo klausimų dėl šių konstrukcinių elementų, nors juos statytojai naudojo taip pat dažnai, kaip ir dabar. Tačiau nuskambėjus Misionierių sodų statybos istorijai inspekcija gauna iš tiesų nemažai pranešimų apie gruntinių inkarų naudojimą.

„Visuomenė tikrai atkreipė dėmesį. Dabar VTPSI specialistai nagrinėja apie dešimt pranešimų dėl laikinųjų gruntinių inkarų įrengimo su vykdomomis statybomis besiribojančiuose sklypuose. Jeigu laikinieji gruntiniai inkarai įrengiami gretimame sklype be šio sklypo savininko sutikimo, statytojams, nustačius tokius atvejus, surašomas privalomasis nurodymas išardyti tokius konstrukcinius elementus ir sutvarkyti teritoriją arba pakeisti statinio projektą, kad statinys atitiktų jo projektinius sprendinius“, – sakė E. Kuklierienė.

Kai įrengiami laikinieji gruntiniai inkarai, rūpesčių mažiau – šie nukertami ir pastatų stabilumui neturi reikšmės. Tačiau įrengus nuolatinius inkarus gali iškilti nemažai problemų. Ypač jei tai padaroma gretimame sklype, o dar blogiau – negavus kaimyninio sklypo savininkų sutikimo.

„Yra ir kitas niuansas. Kai į gretimą sklypą patenkantys gruntiniai inkarai yra suprojektuoti kaip laikina statinio laikomoji konstrukcija, kaip buvo „Misionierių sodų“ atveju, kuri naudojama tik statybos proceso metu, pakanka kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikti gretimo sklypo savininko ar valdytojo sutikimą. Bet kai į gretimą sklypą patenkantys gruntiniai inkarai yra suprojektuoti kaip nuolatinė statinio laikomoji konstrukcija, statytojas turi gauti statybą leidžiantį dokumentą, kuris suteikia teisę vykdyti statinio statybos darbus abiejuose sklypuose“, – pabrėžė VTPSI vadovė.

Nelaimingų atvejų dar nepasitaikė

Kadangi gruntiniai inkarai yra laikomoji statinio konstrukcija, juos pažeidus padariniai gali būti liūdni – pastato deformacija ar net griūtis.

„Nekilnojamojo turto plėtotojai kartais priekaištauja, kad norime stabdyti investicijas reikalaudami gruntinius inkarus įrengti pagal galiojančius reikalavimus. Anaiptol, mes tik norime, kad būtų užtikrintas pastato mechaninis atsparumas ir pastovumas, taip pat kad nekiltų grėsmė jam sugriūti“, – pasakojo E. Kuklierienė.

Anot jos, jeigu gretimo sklypo savininkai neįspėjami, kad jų sklype įrengti gruntiniai inkarai ir jie patys pradėję statybas juos nukerta, gali kilti nemažai problemų. VTPSI vadovė negalėjo pasakyti, ar dažnai statytojai neįspėja gretimų sklypų savininkų ir savavališkai įrengia gruntinius inkarus. Tačiau kol kas nepasitaikė atvejų, kad per nežinojimą būtų pažeisti šie konstrukciniai elementai ir būtų įvykusi avarija.

„Mūsų atlikti tikrinimai parodė, kad sąžiningi statytojai prieš pradėdami darbus gauna kaimynų sutikimus įrengti jų sklypuose gruntinius inkarus. Praktika taip pat parodė, kad dažniausiai įrengiami laikinieji konstrukcijas laikantys elementai“, – teigė E. Kuklierienė.

Reikalavimai gruntiniams inkarams įrengti

Naudojimas. Nuolatiniai gruntiniai inkarai projektuojami ir statomi kaip nuolatinė konstrukcija, kuri turi tarnauti visą numatytą pastato eksploatacijos laikotarpį.

Laikinieji grunto inkarai nustato šių konstrukcijų laikinumą jų naudojimo aspektu: šios konstrukcijos gali atlikti savo laikomąsias funkcijas nuolat, laikinai, iki tam tikro statybos etapo, 2 metus ir t. t. Tačiau šios konstrukcijos, užbaigus statybą, neišardomos, neišmontuojamos ir lieka žemės sklype kaip statinių dalys, kitaip nei pastoliai, kitos statybos darbų metu naudojamos pagalbinės priemonės, įrenginiai, prietaisai, laikini pravažiavimai ir pan., kurie nenaudojami užbaigus statybą ir išardomi, demontuojami, išvežami ar kitaip panaikinami.

Nepriklausomai nuo gruntinių inkarų naudojimo laikotarpio, jų įrengimas (statyba) yra pastato (statinio) laikomųjų konstrukcijų statyba, kuri užtikrina viso atraminio statinio vertikaliąją ir horizontaliąją pusiausvyrą.

Projektavimas. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 punktu, esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikomosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, gruntinių inkarų konstrukcijos parinkimas, jų išdėstymas sklype ar keliuose sklypuose yra esminis projekto sprendinys.

Pagal statybos techninį reglamentą STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 8 priedo 5.7.8. p. pamatų schemos ar plano, laikomųjų konstrukcijų išdėstymo schemos (ypatingųjų ir neypatingųjų statinių projektuose) brėžinys privalo būti pateiktas statinio projekto bendrojoje dalyje. Statinio projekto konstrukcijų dalyje privalo būti pateikti pagrindimai, projektinių sprendinių paaiškinimai, be kita ko, aptariant gretimo sklypo įtaką atraminių sienų inkarų sprendiniams.

Statytojo teisės įgyvendinimas. Statybos įstatyme yra įtvirtinti imperatyvūs nuostatai dėl statytojo teisės įgyvendinimo. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte apibrėžta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.

Šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.). Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatyta, kad kai žemės sklype, kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus, turi būti sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo savininku.

Todėl numatant statyti gruntinius inkarus (nepriklausomai nuo jų naudojimo laikotarpio (laikino ar nuolatinio) žemės sklype, kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), turi būti gautas sutikimas, sudaryta sutartis ar susitarimas su šio žemės sklypo savininku.

Statybą leidžiantys dokumentai. Jei projekte numatomi nuolatinių gruntinių inkarų sprendiniai, pagal šį projektą išduotame statybą leidžiančiame dokumente privaloma nurodyti visus žemės sklypų kadastrinius numerius, kuriuose bus statomas statinys su jo nuolatinėmis konstrukcijomis.

Šis reikalavimas reikalingas tam, kad nebūtų ribojamos statybos galimybės ir pažeidžiami trečiųjų asmenų interesai (įrengus gruntinius inkarus kaip nuolatines statinio laikomąsias konstrukcijas gretimame sklype apribojamos gretimo sklypo valdytojo ar naudotojo teisės atlikti statybos ar inžinerinių tinklų tiesimo darbus savame sklype).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad statinio laikomųjų konstrukcijų keitimas kitomis ar jų išdėstymas (pavyzdžiui, sprendinių dėl atraminės sienos su nuolatiniais inkarais keitimas į atraminę sieną su laikinais inkarais, atraminę sieną su kontraforsais ar kt.) laikytinas esminių projekto sprendinių keitimu, kaip tai reglamentuoja Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 punktas.

Vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, kai po statybą leidžiančio dokumento išdavimo keičiami Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyti esminiai projekto sprendiniai ir rengiamas naujos laidos projekto sprendinių dokumentas, turi būti atliekama pakeisto projekto ekspertizė (kai privaloma), pakeistas projektas patvirtinamas (kai privaloma), pakeistam projektui gaunamas naujas statybą leidžiantis dokumentas.

Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2017 / 4.