• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

Neišnaudota erdvė alternatyviosios energetikos technologijoms

2014 rugsėjo 8 d.

Entuziastingose modernizuoti daugiabučius agituojančių valdininkų kalbose alternatyvių energijos šaltinių (AEŠ) teikiamos galimybės aptariamos retai. Šiandien daugeliui, matyt, svarbesnės atrodo reanimuojamos priemonės – susidėvėjusių pastatų apkamšymas. AEŠ naudojimo specialistai apgailestauja, kad renovuojant daugiabučius nepasinaudojama proga įdiegti technologijas, leidžiančias gyventojams sumažinti energijos naudojimo sąskaitas. Tarkime, vienu efektyviausių šios rūšies sprendimų laikomus saulės kolektorius Lietuvoje pamatyti galima dar ant reto naujo ar renovuoto pastato stogo.

Kartu su finansine parama – specialistų įžvalgos
Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta primena: kaip ir kitoms energiją taupančioms priemonėms, AEŠ diegti galima gauti 40 proc. paramą iš valstybės, finansavimo galimybes galima rinktis iš kelių įgyvendinamų programų. Lietuvos saulės energetikos asociacijos (LSEA) viceprezidentas Darius Stankevičius nedvejodamas tvirtino, kad tinkamai suprojektuota ir įrengta šilto vandens gamybos saulės kolektoriais sistema atsiperka net be valstybės paramos.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Darius Biekša, 2008 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete apgynęs energetikos ir termoinžinerijos krypties mokslų daktaro disertaciją, 2010-aisiais drauge su kolegomis bendrovėje „Cowi Lietuva“ Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros užsakymu parengė AEŠ ir rekuperacinės sistemos naudojimo įgyvendinant daugiabučių namų (atnaujinimo) modernizavimo programą galimybių studiją.
„Tai buvo AEŠ naudojimo idėjos populiarinimas pateikiant įvertinimų, kokio lygmens efektyvumą galima pasiekti: ar tai apsimoka, ar jau laikas į tai investuoti, ar geriau palaukti“, – aiškino D. Biekša.

Buldozerio principas netinka
Energetikos ir termoinžinerijos specialistas D. Biekša pripažino – atsinaujinančiosios energetikos naudojimas pastatuose daugeliui ne be reikalo atrodo komplikuotas: „Pavyzdžiui, turintieji dujinį katilą vos uždarę rūsio duris gali pamiršti, kad jis ten veikia. Panašiai ir su geotermijos naudojimu. Tačiau besinaudojantieji saulės technologijomis turi susitaikyti su nenuspėjama šilumos gamyba ir kintamu naudojimu, privalo rūpintis, yra ar nėra saulės, ar jau reikia prisijungti papildomą šaltinį, tenka galvoti apie atsargų akumuliavimą, taigi reikia kvalifikuotos eksploatacijos. Kaip tik todėl nereikėtų galvoti, kad šias priemones galima išstumti buldozeriu. Tai yra gal ir įmanoma, bet tuomet galima spėti, kad technologinė įranga bus neprižiūrėta ir tos priemonės bus neefektyvios, o žmonės rėks, esą tai neapsimoka. Reikia suprasti, kad, deja, daugiabutis nėra vien techninė sistema, čia veikia ir socialiniai faktoriai, ir tai, kad daugiabutis, lietuvio supratimu, yra krūva vienas ant kito sutemptų vienkiemių. Čia viskas – „mano reikalas“, naudojimo įpročiai – irgi. Tai ir yra pagrindinė inžinerinė daugiabučių problema, nes dėl to pabrangsta projektai. Bet tai jau socialinė problema – mums gali tekti palaukti, kol užaugs nauja karta, kuriai paskatinimas diegti tokias technologijas bus ne tik ekonominis faktorius, bet ir aplinkosaugos idėjos. Vyresniems žmonėms šios idėjos rūpi mažiau.“
D. Biekša pritarė pagrindinei alternatyvias energijos gamybos technologijas siūlančių tiekėjų minčiai – jų naudojimo plėtra ir sėkmė priklauso jau nuo pirmųjų žingsnių, pirmiausia – projektavimo, vėliau – kvalifikuoto įrengimo.

    Komentarai

    Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
    statyba ir architektura
    archicad