Naujoji Seimo dauguma jau kiek tyliau, bet vis dar kalba apie tai, kad iš Vilniaus centro dalies į Kauną gali būti perkeltos dvi – Žemės ūkio ir Aplinkos – ministerijos. Tokį siūlymą palaiko ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, kuris žada rasti ministerijoms vietos net ir Laisvės alėjoje. Vilniečiai galėtų Kauno merui pasakyti, kad atiduoti centrinę miesto gatvę iki 17 val. dirbančioms valdiškoms institucijoms – ne pats geriausias sprendimas, vakarais numarinsiantis Laisvės alėją dar anksčiau nei batų parduotuvės.

NT ekspertai ir verslas žvelgia dar plačiau: siūlo ne tik šias dvi, bet ir daugiau ministerijų iškelti iš Vilniaus centro. Tačiau, pasak verslo, nėra poreikio perkelti į Kauną, nes per 2016–2018 metais Vilniuje bus pastatyta apie 20 naujų verslo centrų, todėl aktualiau būtų perkelti iš centro į kiek atokesnes vietas už miesto centro. Tik iš pradžių siūloma rasti investuotoją.

Ministerijų plotas – kaip Vilniaus „Akropolio“

Registrų centro duomenimis, visų 14 ministerijų bendras plotas – apie 90 tūkst. kv. m (be pavaldžių įstaigų). Palyginimui, maždaug tokio dydžio yra Vilniaus „Akropolis“, kuriame per metus apsilanko apie 15 mln. žmonių.

Visos 14 ministerijų šiuo metu įsikūrusios prestižinėse Vilniaus senamiesčio ir miesto centro vietose. Net 5 ministerijos (Energetikos, Susisiekimo, Teisingumo, Ūkio ir Žemės ūkio) yra įsikūrusios Gedimino prospekte. Greta pagrindinės miesto gatvės įsikūrusios dar 5 ministerijos (Aplinkos, Finansų, Sveikatos apsaugos, Užsienio reikalų bei Vidaus reikalų). Tuo tarpu senamiestyje bei naujamiestyje – likusios 4 (Krašto apsaugos, Kultūros, Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo ir mokslo).

Gedimino prospekte įsikūrusi Žemės ūkio ministerija, kurios bendras plotas kaip 15 tūkst. kv. m, galima sakyti, yra didžiausias ir prabangiausias Vyriausybės pastatas. Šią ministeriją perkėlus į Kauną ir pastatą pardavus, kaina galėtų siekti apie 24 mln. Eur (1 kv. m. kaina – apie 2 250 Eur). Jei pastatas būtų nuomojamas, 1 kv. m kainuotų apie 15 Eur, t. y. maždaug tiek kainuotų nuomotis šiuo metu brangiausiame ir prestižiniame verslo centre Vilniuje „Quadrum“ Konstitucijos prospekte.

Ministerijos darbuotojus perkėlus dirbti į kiek atokesnius netoli centro esančius rajonus, jau būtų galima rasti sprendimų, kaip sutaupyti. Pavyzdžiui, biurų mieste „Technopolis“ (esančiame greta sostinės „Siemens“ arenos) – 1 kv. m kaina siektų gerokai mažiau – apie 13 Eur, kitose objektuose atokiau miesto centro būtų galima rasti naujų modernių biurų ir už 9–11 Eur.

Prognozuoja valstybės tarnautojų mažinimą

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Newsec“ tyrimų ir analizės paslaugų grupės vadovo Baltijos regionui Mindaugo Kulboko nuomone, perkeliant ministerijas būtų ne tik sutaupyta sumažinus per dideles ir neefektyviai išplanuotas patalpas, bet tikėtina, kad vykdant pertvarkymus būtų optimizuotas ir valstybės tarnautojų skaičius.

„Ministerijų perkėlimas ir veiklos kaštų optimizavimas, manau, yra sveikintina idėja. Apjungiant kelias giminingas ministerijas į vieną pastatą ar pastatų kompleksus, galima išties nemažai sutaupyti. Tik reikia vertinti kompleksiškai, atsižvelgti ir į miesto transporto galimybes, planuotis ir aiškiai įsivardinti prioritetines vietas naujoms patalpoms. Akivaizdu, kad su perkėlimu atsiras ir kitas svarbus sprendimas – bus pradėta optimizuoti valdymo struktūra. Personalo struktūra bei lankytojų poreikiai turi būti vieni iš svarbiausių pasirinkimo kriterijų šalia kaštų ir naudos analizės“, – teigia M. Kulbokas.

NT ekspertas taip pat pastebi, kad daugelio ministerijų pastatai yra puiki galimybė pritraukti verslo investicijas į centrinę Vilniaus miesto gatvę bei atgaivinti Gedimino prospektą.

„Daugeliu atveju tie pastatai yra alternatyvaus panaudojimo objektas, kuriuose puikiausiai po renovacijų gali būti įrengti butai, parduotuvės, viešbučiai. Preliminariais skaičiavimais, tai leistų „išlaisvinti“ iki 140 mln. Eur – potencialiems investuotojams parduodant tokio tipo turtą. Tai galėtų padėti sugrąžinti ir žmonių srautą į centrinę miesto gatvę, kuri šiuo metu dėl mažų srautų yra mažiau patraukli investuotojams“, – teigia M. Kulbokas.

Prieš iškeliant siūlo rasti investuotoją

Didžiausio Lietuvoje biurų miesto „Technopolis“ vadovė Lina Paukštė teigia, kad užklausų iš valstybinio sektoriaus yra ir šiomis dienomis, būta ir anksčiau.

„Vilniuje per artimiausius kelerius metus iškils apie 20 naujų biurų pastatų, kuriuose galėtų kurtis ne tik verslas, bet ir viešojo sektoriaus atstovai. Jau šiandien sulaukiame užklausų iš valstybės valdomų įmonių, kurios žvalgosi galimybių, kaip efektyviau valdyti savo turtą bei mažinti išlaidas. Siekis būti prestižinėje vietoje Gedimino prospekte, sename pastate, kurio išlaikymas atsieina milijonus, verčia žvalgytis galimybių. Akivaizdu, kad viešasis sektorius taip pat konkuruoja dėl talentų darbo rinkoje ir ta konkurencija, atsižvelgiant į demografinius rodiklius, tampa vis aštresnė“, – teigia L. Paukštė.

Jos teigimu, labai geras sprendimas buvo iškelti Vilniaus miesto savivaldybę iš miesto centrinės gatvės į Konstitucijos prospektą. Moderniose administracinės paskirties patalpoje jau dirba Policijos departamentas, Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos paštas ir daugelis kitų. Šiuo metu panašių sprendimų ieško ir konkursus yra paskelbusios dar kelios valstybės valdomos įmonės.

Tarptautiniame kontekste taip pat yra įprasta, kad viešojo sektoriaus atstovai dirba moderniuose biuruose – tokia praktika jau daug metų yra „Technopolio“ valdomuose biuruose Suomijoje, Estijoje, taip pat ir Norvegijoje.

„Sutinku, kad ministerijoms pernelyg prabangu būti centrinėje miesto gatvėje ir dalį jų galima būtų iškelti, vis dėlto šį klausimą vertinčiau atsargiai. Manau, pradžioje reikia aiškaus plano ir vizijos: kaip esami pastatai bus realizuojami, rasti investuotojus. Tokie pastatai dažnai turi labai ribotas plėtros galimybes, yra kultūros apsaugos objektai, taip pat aktualu spręsti automobilių parkavimo klausimą miesto centre – visa tai gali būti nepatrauklu investuotojams, todėl labai svarbu bendradarbiauti ir su Vilniaus miesto savivaldybe. Tokį planą sėkmingai įgyvendinus, sutaupytų ir ministerijos, ir būtų galimybė pritraukti naujus investuotojus bei atgaivinti Vilniaus centrinę gatvę“, – sako L. Paukštė.

Visų ministerijų prekybos centrais nepaversi

Nekilnojamojo turto bendrovė „Vastint Lithuania“ vadovas Kęstutis Vedeckis taip pat atkreipia dėmesį, kad ministerijas perkeliant iš Vilniaus centro į kitus rajonus ar į Kauną, pradžioje reikėtų suplanuoti, kaip bus išnaudojami pastatai.

„Didiesiems prekybos centrams įsikūrus netoli Vilniaus miesto centro, Gedimino prospektas ir šalia esančios gatvės prarado didžiųjų prekinių ženklų dėmesį. Mūsų rinka dar nepasiruošusi masiškai premium klasės prekių plėtrai Gedimino prospekte. Automobilių stovėjimo vietų stoka ir didesnis pasirinkimas vis dar lemia kritinės klientų dalies apsisprendimą rinktis prekybos centrus. Jei centre ir dirbtų, ir gyventų tie patys žmonės, transporto problema būtų mažesnė“, – sako K. Vedeckis.

Jo teigimu, visų ministerijų nepaversi viešbučiais, prekybos pasažais ir butais, bet dalis statinių gali būti tam pritaikomi. Keičiant pastatų paskirtį lauktų nemenkas iššūkis kažkur sutalpinti pagal įstatymą privalomas automobilių stovėjimo aikšteles, jei fiziškai tai ir būtų įmanoma, šie kaštai investuotojams gali būti per dideli. Racionaliausia būtų modernizuoti dalį pastatų, efektyviau išnaudojant esamas erdves, o susidariusį pastatų (patalpų) likutį, atlikus galimybių studijas, galima pardavinėti ar nuomoti.

Ministerijų pastatų rinkos pardavimų kainos (įvertinus fizinį nusidėvėjimą, EUR/bendras plotas, kv. m):

1. LR Aplinkos apsaugos ministerija – apie 4 mln. Eur (3174,75 kv. m);
2. LR Energetikos ministerija – apie 2,1 mln. Eur (1483,46 kv. m);
3. LR Finansų ministerija – apie 10,7 mln. Eur (8863,45 kv. m);
4. LR Krašto apsaugos ministerija – apie 6,93 mln. Eur (4714,37 kv. m);
5. LT Kultūros ministerija – apie 3,93 mln. Eur (3119,92 kv. m);
6. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – apie 3,91 mln. Eur (3104,99 kv. m);
7. LR Susisiekimo ministerija – apie 6,05 mln. Eur (3841,76 kv. m);
8. LR Sveikatos apsaugos ministerija – apie 3,7 mln. Eur (2515,69 kv. m);
9. LR Švietimo ir mokslo ministerija – apie 4,56 mln. Eur (3473,77 kv. m);
10. LR Teisingumo ministerija – apie 6,06 mln. Eur (3981,42 kv. m);
11. LR Užsienio reikalų ministerija – apie 20,54 mln. Eur (14 493,68 kv. m);
12. LR Ūkio ministerija – apie 20,2 mln. Eur (13 743,93 kv. m);
13. LR Vidaus reikalų ministerija – apie 19,07 mln. Eur (11 350,78 kv. m);
14. LR Žemės ūkio ministerija – apie 24,3 mln. Eur(15 429, 22 kv. m).

Šaltinis: VĮ Registrų centras ir NT vertintojai (2016 m., lapkritis).