Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos būstinės S. Konarskio g. 49, Vilniuje, atviro architektūrinio projekto konkursui laiku pateikti penki projekto pasiūlymai, skelbia konkursą organizuojanti Lietuvos architektų sąjunga.

Spalio 4 d. prie projektų ekspozicijos planuojamas viešas projektų pristatymas, konkursui pateiktus projektus pristatys recenzentai architektai Darius Linartas ir Ignas Lukauskas.

Spalio 5 d. numatytas uždaras Vertinimo komisijos posėdis. Projektus vertins :

• Mindaugas Pakalnis, architektas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus vedėjas (Vyriausiasis miesto architektas) (komisijos pirmininkas);
• Gintaras Balčytis, architektas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (2020 m.) (komisijos narys);
• Audrius Ambrasas, architektas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (2016 m.) (komisijos narys);
• Irena Kliobavičiūtė, architektė, nekilnojamojo kultūros paveldo specialistė (komisijos narė);
• Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija generalinė direktorė (komisijos narė);
• Liudvikas Gadeikis, VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija Tarybos narys (komisijos narys);
• Tomas Rytel, VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovas ( komisijos narys).

[su_note note_color=”#fbfbf9″ radius=”6″] [poll id=”9″] [/su_note]

1. VIZIJA

Naujai projektuojamo tūrio antžeminis ir požeminis užstatymas orientuojamas sklypo šiaurės vakarinėje dalyje, išlaikant pagarbų atstumą nuo esamo Lietuvos nacionalinio radijo pastato ir sujungiant juos architektūriškai neutraliu tūriu. Pastato ilgosios kraštinės „laiptavimas“ urbanistiškai reaguoja į Geležinio-Vilko gatvės linkį, tokiu būdu tūris jautriai įsilieja į už jo esančią želdynų zoną bei vizualiai atrodo minkštesnis – plastiškesnis.

2. JUOSTA

Aktualijos, naujienos, įvykiai Lietuvoje ir Pasaulyje kuria pastovų informacijos srautą, kurį reikia LRT “susiurbti”, tad pasirinkta jį “gaudyti” tūriniais stogo elementais, kurie nukreipti į visas pasaulio šalių puses. Tuo tarpu ties Konarskio ir Pietario gatvių sankryža numatoma siena – ekranas tiesioginei transliacijai, kurią gali stebėti visi judantys link Geležinio vilko gatvės – vienos pagrindinių miesto arterijų.

LRT kompleksas susideda iš keturių pagrindinių tūrių. Konarskio gatvę formuoja esamas saugomas pastatas ir L formos naujas tūris, tuo pačiu tampantis ir fonu jam. Pailgam tūriui pasirinkta tamsaus stiklo apdaila – tarsi juoda juosta juosia senojo LR pastato ir memorialo erdvę. Tūris – juosta tampa solidžiu ir išskirtiniu akcentu, per kurį numatomas pagrindinis patekimas ir srautų išskirstymas į LRT kompleksą. Naujienų tarnybos ir turinio gamybos tūrių fasadiniai sprendimai yra atviri, ažūriški, vertikalūs, atitinkantys šiuolaikinio biuro standartus. Virš turinio gamybos studijų formuojama charakteringo silueto stogų karūna, kurioje slepiama didžiųjų salių inžinerinė įranga. Perforuota ažūrinė korteno apdaila kontekstualiai dera su senojo pastato molinių čerpių stogo danga

3. L5AV90

Pagrindinis tikslas buvo išryškinti esamo radijo pastato svarbą, kaip busimą visuomeninį objektą, o naujai projektuojamą komplekso dalį formuoti kaip foninį pastatą. Naujai projektuojamas kompleksas suskaidomas pakopiškai siekiant atkartoti Naujamiesčio pulsavimą. Norint išskirti saugomą pastatą formuojama tūrinė pauzė tarp dviejų objektų, atitraukiant maksimaliai naująjį kompleksą bei suformuojama didesnę viešąją erdvę aplink jį. Taip pat toks sprendinys leidžia suformuoti papildomą jungtį su sklypo B dalimi.

Naujojo komplekso tūris suskaidomas keturiomis ašimis, kurios tarnauja ne tik kaip pagrindiniai susiekimo ryšiai, bet ir tuo pačiu suteikia 5-jam fasadui dinamikos ir vizualiai suskaido masyvų tūrį į artimesnius Naujamiesčio rajono užstatymo dydžius. Toks sprendinys sukuria turinę kompoziciją, kuri tarytum būtų ekranų siena, tuo pačiu atkartojanti ir Naujamiesčiui būdingą turinį urbanistinį pulsavimą. Taip pat tai leidžia suformuoti atrijus paryškinančius pastato funkcinį sudalinimą bei įleisti kuo daugiau natūralios šviesos į darbo zonas.

Nagrinėjamai teritorijai yra būdingas reljefo staigus aukščiu perkritimas. Siekiant plastiškiau įsilieti į aplinką tūriniai blokai projektuojami skirtingų aukščių, kur šiaurinė pastato dalis tūriškai nusileidžia palei sklypo reljefo perkritimą, o pietinė dalis iškyla iki aukščiausio taško pietinėje dalyje. Taip stipriau pabrėžiamas pagrindinis komplekso įėjimas, kuris tūriškai tampa šio „urbanistinio kalno“ viršūne. Taip pat auganti, palei Geležinio vilko gatvės posūkį, tūrinė kompozicija leidžia paryškinti įvažiavimą ir į patį Naujamiesčio rajoną. Tarp seno ir naujo pastatų yra numatomas stiklinis, lengvos konstrukcijos tiltelis leidžiantis judėti tarp korpusų neišeinant iš pastato.

4. FORUM1

Nacionalinis radijas ir televizija yra neatsiejamas demokratinės valstybės simbolis, kurio esminiai tikslai objektyviai informuoti ir ugdyti visuomenę, stiprinti nepriklausomos ir demokratiškos valstybės pamatus. Šios institucijos svarbą iliustruoja Sausio 13-sios įvykiai, kurių vienu pagrindinių epicentru tapo nacionalinis transliuotojas. Radijo ir televizijos būstinė, tipologija, reprezentuojanti ir formuojanti nacionalinį identitetą ilgą laiką savo veiklą vykdė tam nepritaikytose, šiuolaikinių poreikių neatitinkančiose patalpose, uždaroje, anoniminėje teritorijoje.

Naujoji LRT būstinė – tai vieta ne tik sujungianti skirtingų departamentų darbuotojus, perpinanti pagrindines jų veiklos sritis, bet ir atsiverianti ir įsileidžianti ją supančią aplinką, reprezentuojant atvirą ir skaidrų ryšį su visuomene. Tai kompleksas, besisukantis aplink vienijančią centrinę erdvę, stimuliuojančią kūrybiškumo ir demokratijos mainus. Naujosios LRT būstinės programa padalinta į keturis šachmatiškai išdėstytus tūrius prisijungia prie esamo Lietuvos Radijo pastato, o jų epicentre susiformuoja atvira, gyva ir viską jungianti erdvė – Forumas. Tai pulsuojanti, niekada nemieganti vieta, kuri supina visus pastato ir aplinkos elementus, skatina bendradarbiavimą tarp LRT personalo ir lankytojų. Tai viso LRT komplekso širdis, kurioje gimsta ir sklinda naujausia informacija.

5. VINGIS

Norint suteikti Nacionalinei radijo ir televizijos būstinei ženklišką gerai atpažįstamą įvaizdį pasirinkta „žemės architektūros“, kartu bandant panaudoti Lietuvos tradicijas atitinkančias medžio konstrukcinių elementų kombinacija. LRT būstinė tampa Vingio parko ir tąsa, todėl formos išraiška – žalio tako idėja, jungianti parką su urbanizuota teritorija, pereinanti į medžio struktūrą taip užbaigiant kompoziciją. Erdvinis medžio konstrukcijų tūris ties S. Konarskio gatve tarnauja kaip perimetrą ir vidinę erdvę formuojantis elementas, nepažeidžiant reikalavimo išsaugoti želdynus (pgr. beržai) bei paslepiantis sunkaus transporto įvažiavimo vietą. Akivaizdu skirtas ypač didelis dėmesys penktajam pastato fasadui. Pastato fasado monotonišką medžio konstrukcijų sudalinimą pagyvina antrojo vidinio fasado įvedimas, imituojantis pastato vingį. Naudojami specialios technologijos išskaidrėjantys stiklai, kurių pagalba, galima vientisai sujungti stiklo ir aklinų zonų jungtis.

[su_note note_color=”#fbfbf9″ radius=”6″] [poll id=”9″] [/su_note]