• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

Naujas sostinės biurų pastatas – su pretenzija patraukti akį ir pasiūlyti komfortiškas darbo sąlygas

2014 rugsėjo 4 d.

Sostinės Pilaitės prospekte – dar vienos įkurtuvės: netoli verslo biurų pastato „Grand Office“ naujas patalpas jaukinasi verslo centro „Sonex Consulting“ naujakuriai. Keturis aukštus savo poreikiams pasilikusios bendrovės „Sonex Consulting“ ir „Atea“ antra tiek atidavė bankui „Danske Bank“. Neįmantrios kubo formos pastatas savininkų ir architektų ambiciją nelikti nepastebėtiems išduoda tik gyvybinga fasado spalvų gama.

Aukso vidurio paieškos
Anot pastato projekto bendraautoriaus, Vilniaus architektūros studijos (VAS) architekto Vytauto Augustinavičiaus, sprendimą projektuoti santūrios architektūrinės raiškos pastatą padiktavo ne tik vieta bei tam tikrų ypatumų turėjęs sklypas, bet ir užsakovo suformuluotos užduotys.
„Užsakovas pageidavo paprasto, konceptualaus ir pigaus namo. Ir pabrėžė, kad yra reiklus estetikai, tad jei bus negražu, teks perdaryti. Ši frazė mus lydėjo viso projekto metu“, – pripažino V. Augustinavičius. VAS komanda bandė įrodyti, kad pigiai, skaniai ir daug nebūna, bet užsakovas nenusileido – tvirtino, kad rasti aukso vidurį įmanoma, tad jo ir reikia siekti.
„Sklypas iš tikrųjų labai komplikuotas, išraižytas miesto magistralinių komunikacijų, nebuvo galima nė įrengti požeminės automobilių stovėjimo aikštelės. Nors pagal detalųjį planą sklype galimas 28 metrų užstatymo aukštingumas, tai pasiekti čia neįmanoma. Taigi priimtas sprendimas kurti konceptualiai švarų tūrį, nesivaikyti aukštingumo. Užsakovui tai tiko. O galiausiai išėjo, kad tas nepretenzingas kubas, apvilkus fasadą, lyg ir su pretenzija atrodo“, – konstatavo V. Augustinavičius.
Akį traukiantis fasado piešinys sukurtas keraminių plokščių apdaila. Fasado apdaila buvo vienas nedaugelio paskutiniame projekto etape pakeistų sprendimų.

Orą valantis fasadas
Anot „Sonex“ projekto vadovo, architekto Algimanto Pliučo, retai pasitaiko, kad nuo projektinių siūlymų iki statybos būtų prieita padarius vos kelis medžiagų ir planinius pakeitimus. Planinius pakeitimus inspiravo atsiradęs nuomininkas, o iki tol prireikė tik pakeisti fasado medžiagą.
Bendras projekto dalyvių – bendrovės „Naresta“, užsakovo ir architektų – sprendimas atsisakyti stiklo keramikos „Techlam“ plokščių priimtas, kai priimtas, kai paaiškėjo, kad siekiant užsibrėžtų techninių parametrų planuoto jų storio neužteks, reikės naudoti dukart storesnes, o tai gerokai pabrangins projektą.
Kitas variantas buvo renkamas kolegialiai – bendradarbiaujant architektams, statybos vadovui ir techniniam prižiūrėtojui. Vokietijos gamintojo „Agrob Buchtal“ keraminės plokštės tiko optimaliai – reikli projekto komanda džiaugiasi radusi technologiškai išbandytą, vizualiai į ankstesnį pasirinkimą panašią, paprastai montuojamą medžiagą, kuri ne taip dramatiškai padidino fasado apdailai numatytą sąmatą.
Fasado plokščių gamintojams teko išties pasistengti norint gauti užsakymą. „Tiekėjai verti komplimentų – kai neradome jų 64 spalvų paletėje tinkamų spalvų, paprašėme pagaminti keturias tarpines, be to – matiškas spalvas, pageidavome natūrinių bandymų. Jie pakentėjo“, – šyptelėjo V. Augustinavičius.
Buvo pasirinktos didelių matmenų plokštės – architektai rūpinosi nesusmulkinti fasado mažomis plytelėmis. Nepakito ir pradinė idėja – pabrėžti drūto pastato vertikales.
„Agrob Buchtal“ plokštės suteikė „Sonex“ pastato legendai ir papildomą prieskonį – fotokatalitinį efektą turinčia HT danga padengtos plokštės, gamintojų teigimu, valo orą ne prasčiau nei žaliuojantis miškas.

    Komentarai

    Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
    statyba ir architektura
    archicad