Objektas: Tarptautinė Amerikos mokykla Vilniuje
Vieta: Vilnius, Srovės g.
Užsakovas: Tarptautinė Amerikos mokykla Vilniuje (The American International School of Vilnius)
Architektai: „Formatas A1“ (L. Naujokaitis, E. Naujokaitytė, A. Grigūnienė, A. Žaunerovaitė, U. Aidukienė, D. Varanavičius)
Generalinis rangovas: „Conres“
Objekto plotas: 3352 m2
Metai: 2022
Rudeninę naujų mokyklų atidarymo populiarumo tendenciją papildė jauki ir unikali Tarptautinė Amerikos mokykla Vilniuje (AISV), kurios architektūrinę koncepciją ir projektą paruošė studija „Formatas A1“. Konkurencijos (o gal ir bendradarbiavimo) lydimos tendencijos kontekste architektai privalo atsižvelgti ir į naujai projektuojamų mokyklų išliekamąją vertę. L. Naujokaičio vadovaujama architektų komanda kūrybiškai ir jautriai pažvelgė į šią užduotį: „Pastaruoju metu jaučiamas ir matomas mokyklų statybos bumas, mes stengiamės sekti šį procesą, todėl sėmėmės patirties ir įkvėpimo ir iš užsienio, kur važiavome aplankyti tos pačios ir kitų naujų mokyklų Latvijoje. Studijavome bendrą mokyklų vaizdą, statybų tendencijas bei tai, kaip jos naujai sukurtos veikia.“
Architektai išskyrė sau svarbius aspektus ir AISV puoselėjamas vertybes, kurias pritaikė projektavimo procese. „Ji turi savo išskirtinių bruožų, laisvės, netradicinių erdvių ir džiaugiamės, kad užsakovai leido mums į užduotį pažvelgti laisvai ir kūrybiškai, todėl visa mokykla yra gana individuali, nėra tipinių sprendinių. O tokios idėjos jau sukuria savo išliekamąją vertę“, – sakė L. Naujokaitis.
Vienas iš dėkingų ir kartu sudėtingų projekto aspektų – pastato vieta, esanti Pavilnių regioninio parko prieigose: architektams teko daug derintis prie esamų parko reglamentų, visgi kuriant koncepciją pavyko maksimaliai išnaudoti nuostabią gamtinę aplinką.
Vieta padiktavo koncepciją, vėliau atsirado ir užsakovai
Architektai šį sklypą buvo nusižiūrėję ir anksčiau. „Užsakovai mus atrado, nes šioje vietoje jau buvome parengę projektinius mokyklos pasiūlymus, o sklypą nupirko jau kartu su jais. Tada prasidėjo peržiūrėjimo metas, keitėsi daug esminių dalykų, didėjo plotas, kito kai kurie reikalavimai, teko ieškoti pageidavimus atitinkančių sprendinių. Bendravimas su užsakovu vyko betarpiškai, ypatingai, nesakyčiau, kad labai lengvai, tačiau procesas buvo įdomus ir naudingas“, – teigė L. Naujokaitis. Pasak architekto, pati projekto koncepcija daug nekito, išliko idėja, tūrinė išraiška, erdviniai sprendiniai. Tačiau teko derintis prie užsakovo programos ir gana griežtų parko reikalavimų, kurie stipriai ribojo, dėl to dalis patalpų, sporto salė, pagalbinės patalpos nukeliavo į požeminius aukštus.
Pagrindinė idėja buvo įkvėpta aplinkinės gamtos, noru ją tarsi įsileisti į pastatą ir atverti mokyklą dviem kryptimis: visų pirma, į miestą, reprezentaciniu vidiniu kiemu, kuris žiūri į S. Batoro gatvę, ir kartu atverti į parką. „Idėja atsispindi tūrinėje kompozicijoje, svarbus momentas – vidinis kiemas, kurį apsupa trys tūriai, komponuoti U raidės forma, siekta susmulkinti pastato struktūrą, priderinti prie aplinkos mastelio. Išorinis pastato perimetras formuoja ryšį su gamta, ten yra daug langų, kurie atveria vaizdą į parko teritoriją, – apie pirminę projekto koncepciją pasakoja L. Naujokaitis. – Didžiuliai langai klasėse atsiveria į mišką, o iš vidinės mokyklos pusės – į miestą, ryškiai išreikštas pastato skaidrumas ir atvirumas. Mes sukūrėme tam tikrą pasaką – mokykla parke ir parkas mokykloje, judant pastate galima puikiai suvokti tiek vieną, tiek kitą. Kartu susiduriame su intensyvaus eismo gatvės keliamo triukšmo problema, dar projektuojant buvo taikomos atitinkamos priemonės, maksimaliai atribojančios nuo triukšmo.“
Architektūra kaip vientisas aplinkos pratęsimas
Tūrinėje kompozicijoje stogų dinamika paįvairinama šlaitais, vienas iš tikslų buvo prisiderinti prie reikalavimų ir prie vietinio konteksto. „Bet šlaitai atsirado visiškai netradiciniu keliu, modernūs, tos pačios medžiagos kaip ir sienos. Šis sprendimas leido akcentuoti tūrius, kurie bendrai kompozicijai suteikia naujumo, netikėtumo“, – pasakojo L. Naujokaitis. Architekto teigimu, tiek šlaitiniais stogais, tiek fasadų apdaila kuriamas vadinamasis penktasis fasadas. Panaudotos keraminės plokštės, kurios leido formuoti vientisą apdailos medžiagiškumą. Stogas prilyginamas dar vienam fasadui, o tokiam sprendimui įtaką daro tūrių išdėstymas – stogai matomi iš daugelio skirtingų taškų, net ir iš pastato vidaus, vaikštant koridoriais jie visur lydi stebėtoją.
Teritorija maksimaliai išnaudota unikalioms ir mokiniams pritaikytoms erdvėms. Čia yra nuostabi aplinka, didžiulė parko teritorija, o pats sklypas nėra didelis. „Bendravome ir su parko direkcija, norėdami, kad tą aplinkinę teritoriją būtų galima pritaikyti mokyklos poreikiams, o pačiame kieme išnaudojome kiekvieną plotelį – įrengti sporto aikštynams, vaikų žaidimų aikštelėms, jaukiai terasai ikimokyklinukams bei amfiteatrui vyresniesiems mokiniams ir, aišku, reprezentaciniam įėjimo kiemui – mokyklos vizitinei kortelei. Likusi sklypo dalis skirta techniniams privažiavimams, taigi teritorija maksimaliai išnaudota, tačiau su viltimi, kad bus galimybė plėstis, mokyklai susitarus su parko direkcija galimai naudotis aplinkiniais plotais, organizuoti žygius mokiniams“, – sakė architektas.
Netradicinės erdvės kūrimas
Vidinė struktūra išdėstyta funkciškai kuriant ryšį aplink vidinį kiemą, iš kurio yra patenkama į erdvų vestibiulį, nuo kurio tęsiasi judėjimas U raidės formos plane išdėstytomis patalpomis. Vieno bloko pabaigoje yra ikimokyklinio amžiaus erdvės, kitame – bibliotekos salė, o viduriniame, pailgame tūryje, kuris orientuotas į parką, aukštais yra išdėstytos klasės. Erdvės suprojektuotos racionaliai, kiekviena atliepianti individualius poreikius, o judėjimas koridoriais išilgai mokyklos plano, matomi maksimaliai atsiveriantys vaizdai į gamtą, kartu funkciškai ir vizualiai tie tūriai kartu lyg apgaubia vidinę lauko erdvę. Mokyklos kiemo erdvė tampa kaip papildoma patalpa vidinėje struktūroje.
„Mes pradžioje dvejojome, kad dėl išraiškingų šlaitų vidinė erdvė tampa aukštesnė, su nestandartine lubų konfigūracija. Pirminiuose variantuose jos buvo skirtos kitiems poreikiams – pritaikytos salėms, pavyzdžiui, bibliotekai, o ikimokyklinukų korpuse buvome suplanavę gana didelę erdvę aktų salei. Tačiau vėliau gavome užduotį smulkinti erdves, dėl ko kilo abejonių, tačiau pavyko išpildyti tiek idėją, tiek sukurti erdves įdomias ir jaukias. Nes erdvės pojūtis mažiesiems yra itin svarbus, jis sukuria didelį įspūdį, tai yra jų mokyklos, kurioje žengia savo pirmuosius žingsnius, įvaizdžio dalis, todėl ta erdvė jiems turėtų ilgam įsiminti“, – vidinių erdvių atsiradimą paaiškina L. Naujokaitis.
Interjero įkvėpimas – gamta ir spalvos
Daugiau dėmesio projekto interjerui skyrusi architektė Eglė Naujokaitytė pasakoja, kad interjeras prasidėjo nuo eksterjero. „Labai graži gamta, kurią norėjosi kuo maksimaliau atverti, įsileisti į vidines erdves. Bendrai koncepcijai yra labai svarbus skaidrumas, „peršviečiamumas“, sąsaja tarp parko ir vidinio kiemo, taip pat ir dėl užsakovo poreikių suprojektuoti vidiniai langai tarp klasių ir koridoriaus – siekta sukurti permatomą įvaizdį. Tačiau iškilo akustinė problema, šalia esantys langai rezonuoja, prastėja akustinė erdvės kokybė. Taip atsirado vidinių langų pasvirimas, kuris ne tik sukuria geresnę akustiką, bet ir suteikia interjerui žaismingumo“, – sakė architektė.
Pastatas ateities kartoms
UAB „Conresta“ direktoriaus Luko Laukaičio teigimu, projektai kaip šis yra skirti bei statomi ateities kartoms, jie kuria išskirtinę vertę ne tik miestui, bet ir visai valstybei. „Kiekvienas statomas objektas yra savitas ir išskirtinis – ši mokykla ne išimtis. Naujoji AISV mokykla tapo unikalia vieta vaikams susipažinti su pasauliu ir skirtingomis kultūromis. Neabejojame, kad šioje mokykloje bus užaugintas ne vienas profesionalas, apie kurį sužinos visas pasaulis. Mūsų specialistų komanda projektą įgyvendino laikydamasi aukščiausių kokybės standartų. Statydami šią mokyklą, statėme daugiau nei tik objektą ar pastatą – kūrėme galimybes ir gerovę ateities kartoms“, – sako L. Laukaitis.
Dideli langai, palangės nuleistos iki 40 cm bei išplatintos patogiai naudoti – sprendinys skirtas jų funkcionalumui, vaikai gali atsisėsti, atsigulti, grožėtis vaizdu pro langą. Po jomis įrengtos lentynos susidėti knygoms, todėl jos tampa ir edukacinės potekstės dalimi. Architektė juokauja prisimindama savo mokymosi laikus: „Išnaudoti koridorius, palanges tarsi netradiciška, pamenu, mums griežtai drausdavo sėdėti ant palangių, tai norėjosi prisitaikyti prie laisvumo idėjos, įvesti pokyčius mokyklos erdvėse.“
Interjero medžiagiškumas ir spalviniai sprendiniai kontrastingi, tačiau puikiai derantys. Apdailai parinktos natūralios, šviesios medžiagos, integruotas AISV mokyklos logotipas tampa orientaciniu, jis atsiranda kai kuriose erdvėse, pavyzdžiui, aukštų žymėjime, prie informacinio centro ir kitur. Interjere taip pat įvestos ir kelios ryškesnės spalvos vieningam vizualui sukurti. Aukštuose vyksta tarsi lipimas tam tikrais lygiais, ir kiekvienam yra priskirta sava ryški spalva.
Ne tik pamokos, bet ir architektūros patyrimas
Viena iš pagrindinių minčių – pačią mokyklą kurti kaip edukacinį objektą, o biblioteką integruoti visame pastate, skiriant vietos knygų lentynoms, sėdėjimo, skaitymo vietoms. Vaikas bet kuriuo metu gali ištiesti ranką ir atrasti ten jį dominančių knygų. Interjeras išsiskiria ne tik spalvomis, kai kuriose vietose architektai sąmoningai nusprendė palikti atviras medžiagas – betoną, kai kur atidengti ir inžinerines sistemas, taip supažindinant vaikus su įvairiu medžiagiškumu ir techniniais elementais. „Kiekviena patalpa turi kokią nors edukacinę medžiagą, kuria vaikai dalinasi ir iš jos mokosi. Ilgai svarstėme, kaip tą pritaikyti, ir nusprendėme įdiegti kuo daugiau judėjimą ir smalsumą skatinančių elementų, palikome neuždengtas natūralias medžiagas ir komunikacijas“, – komentavo architektė E. Naujokaitytė. Mokyklos interjere išsiskiria ir smulkesnės detalės, šviestuvų pasirinkimas – žaismingas, lyg užvaldantis erdvę po šlaitiniu stogu, kabo tarsi išbarstytos lazdos šalia atvirų stogo konstrukcinių elementų. Parinkti šviestuvai tarsi dekonstruktyvizmo stiliaus elementai, santvara kartu su šviestuvais sukuria dinamišką vaizdą erdvėje.
Mokyklos interjeras – sudėtinga užduotis, kadangi ugdymo įstaigų vidus gali „apaugti“ įvairia mokykline atributika, spalvomis, daiktais, žaislais ir taip prarasti pirminę viziją. „Svarstėme, kaip būtų galima išlaikyti pirminį įvaizdį, tačiau vėliau paprasčiausiai paleidome, juk pirmoje vietoje – patogumas mokyklos lankytojams, funkcionalumas ir yra didžiausia estetika. Todėl be akcentinių aukštų spalvų, rinkomės neutralias ir šviesias medžiagas kaip foną šiam procesui“, – pažymi architektė.
Šiuolaikiška ne tik įvaizdžiu
Tvarumas šiame projekte suprantamas kaip gebėjimas maksimaliai išnaudoti erdvės, ploto ar medžiagų resursus. Dėl to yra įveiklintos visos erdvės, užsiėmimai vyksta tiek klasėse, tiek kitose mokyklos patalpose. Aišku, tvarumas išreiškiamas ir natūraliomis medžiagomis bei techniniais, inžineriniais sprendiniais, pastatas atitinka A+ klasę, įrengtas geoterminis šildymas, šilumos siurbliai ir kitos sistemos. Langų ir sienų konstrukcija užtikrina aukščiausią akustinę kokybę.
Architektų komanda siekė geriausio rezultato, kuris atlieptų užsakovo, kolektyvo lūkesčius ir vaikų poreikius, vertindami mokyklos kolektyvo, direktoriaus palaikymą ir paskatinimą kūrybiškumui. AISV pradinė mokykla – erdvė pažinimui, saviraiškai ir laisvei.
[su_note note_color=”#fbfbf9″ radius=”6″]
Išorės apdaila – vienas svarbiausių architektūrinių sprendinių pastate
Išreikšti pastato idėją padėjo ilgametę patirtį turinti „Materials.lt“ komanda, tiekianti gerai žinomo gamintojo „Moeding“ fasadų ir stogų sistemas. Architektų vizijai buvo reikalinga estetiška ir natūrali nestandartinės formos apdaila, tinkanti tiek fasadui, tiek stogui, taip pat kad ji derėtų su mokyklą supančiu saugomu parku. Išorės apdailai panaudotos Vokietijos gamintojo keramikos plokštės, iki 1,5 m ilgio ir 4 cm storio su tūriniu, bangelės silueto paviršiumi. „Keramika gaminta ekstrudiniu būdu iš aukščiausios kokybės žaliavų. Mūsų komanda pritaikė laikančiojo vėdinamojo fasado sistemą, komponuojamą iš specialaus aliuminio, profilių ir nerūdijančiojo plieno laikiklių, kurie leidžia maksimaliai sumažinti šiluminius nuostolius. Taip užtikrinome greitą montavimą, įmanomą bet kuriuo metų laiku. Sistemos elementai perforuojami gamykloje tam, kad nereikėtų gręžti objekte ir būtų galima reguliuoti tvirtinimo vietose“, – sako įmonės vadovas Alius Pažėra.
Aukšti techniniai apdailos reikalavimai
Vienas struktūrinių apdailos aspektų yra tvarumas, kurio siekta parinkus tvarius gamybos ir eksploatavimo principus atitinkančią fasadų keramiką. Tvarumas – tai medžiagos ilgaamžiškumas, kuo ir pasižymi ši keramika, tarnaujanti 50–100 metų, nereikalaujanti pastovios priežiūros ir išlaikanti savo išvaizdą. Ji išsiskiria savo tvirtumu ir atsparumu įvairiems smūgiams, be to, yra atspari ugniai ir kuria aukštą akustinį komfortą bei mikroklimatą pastato vidaus erdvėse. Gamtos apsuptyje stovinčiam pastatui svarbus ir apdailos ekologiškumas – tai natūrali medžiaga, neturinti jokių dažų ar kitokių priedų.
Nors „Moeding“ keramika ir atitinka itin aukštus keliamus standartus, projektuotojų ir gamintojo komanda susidūrė su užduotimi, reikalaujančia didelio tikslumo. „Svarbus uždavinys buvo nenusižengti griežtiems matmenų apribojimams, kad didelių gabaritų ir nestandartinės reljefinės 3D formos plokštės forma būtų identiška ir lygi, o spalva vienoda. Specialus molio mišinys leidžia pasiekti didelį tikslumą plokščių gamyboje, – komentuoja A. Pažėra. – O keramikos ilgaamžiškumą užtikrinome naudodami naujausią gamybinę įrangą, kurioje, esant 1200 °C temperatūrai, užkepamas natūralus molis ir uždaromos paviršiuje esančios poros. Taip į gautą produktą beveik neįsigeria drėgmė su nešvarumais, o pats gaminys tampa itin atsparus šalčiui ir krituliams.“
Išskirtiniai sprendiniai
Vientisumo pastato išraiškai suteikė analogiškų keramikos plokščių parinkimas stogui. „Materials.lt“ komanda parinko ir suprojektavo apdailos geometriją ir visą karkaso sistemą, atlaikančią sniego ir kitas apkrovas, o plokštės orientuotos taip, kad vanduo laisvai nubėgtų. Fasadų ir stogo sistemų projektuotojai išpildė architektų ir konstruktorių keliamus reikalavimus bei vizijas.
„Galutinis vaizdas džiugina užsakovą ir architektus, o tai mums svarbiausia visuose projektuose, kurių imamės, todėl rezultatą vertiname labai teigiamai ir džiaugiamės, kad vaikai lanko išskirtinę mokyklą“, – sako A. Pažėra.
Keraminė fasadų apdaila gali būti beveik bet kokios formos, naujausios technologijos leidžia pritaikyti sulenktą, banguotą ar net trimatę formą. Be to, yra platus spalvinis pasirinkimas, nuo natūralių atspalvių iki glazūros bei specialių glazūravimo efektų. Keraminiai fasadai ne tik kuria unikalų vaizdą, bet ir užtikrina ilgaamžišką tvarių medžiagų eksploatavimą. Gamintojas siūlo įvairias standartizuotas sistemas, užtikrinančias maksimaliai efektyvų ir ekonomišką plokščių montavimą, o ekspertų komanda visada priderina geriausią ir optimalų sprendimą kiekvienam projektui.
[su_note note_color=”#fbfbf9″ radius=”6″]
Skaidrumas ir šviesos įleidimas į pastatą – svarbūs aspektai mokyklos koncepcijoje. Todėl architektai įvedė papildomus elementus – stoglangius, kuriais pasirūpino UAB „Keraplast“, Suomijos koncerno „Kera Group“ dukterinė įmonė.
Koncernas sėkmingai veikia nuo 1971 m. ir yra vienas iš stoglangių gamintojų lyderių Europoje. Įmonė gali pasiūlyti stiklinius, vieno-trijų sluoksnių matinius bei skaidrius akrilinius, daugiakamerio polikarbonato stoglangius, taip pat dūmų šalinimo ir išlipimo liukus. Šie gali būti tiek skaidrūs, tiek aklini (taip pat ir nerūdijančiojo plieno).
Mokyklos stoglangiai – prabangus ir tvarus pasirinkimas. Jiems buvo keliami aukšti tiek estetiniai, tiek kokybės reikalavimai. Stogas čia – išskirtinis, jo apdailai naudota vokiška keramika, tad įmonės inžinieriams reikėjo ieškoti individualių sprendimų, užtikrinant stoglangių ant tokio stogo sandarumą ir funkcionalumą. Švieslangių ir liuko medžiagos atliepia mokykloje vyraujančias natūralias medžiagas, pasižymi gera šilumos izoliacija, suteikia galimybę matyti regioninio parko grožį, įsileidžia šviesą ir gryną orą. Natūralios šviesos pripildyta mokykla atrodo atviresnė ir patrauklesnė. „Džiaugiamės prisidėję prie šios neeilinės mokyklos išskirtinės architektūrinės minties įgyvendinimo. Mūsų indėlis nedidelis (septyni 1500 x 2200 mm stikliniai stoglangiai ir metalinis išlipimo liukas), bet neprastas“, – komentuoja įmonės atstovė U. Stadnikė.
