Pirmasis fotovoltinis elementas sukurtas XVIII amžiaus viduryje, tačiau tai, kaip jis veikia, sugebėta paaiškinti tik XX a. pradžioje, garsiojo Alberto Einšteino. Ne tik jis, bet ir daugelis kitų mokslininkų buvo įkvėpti Saulės ir jos spinduliuojančios energijos, kurią – jie buvo įsitikinę – galima panaudoti mūsų naudai.

Dabartinių silicio saulės elementų pažangą skatino kosminės programos. Dar XX amžiaus antroje pusėje tuomečiai mažo efektyvumo saulės elementai buvo montuojami į kosminius palydovus ir zondus. Nors virš mūsų planetos energijos daug daugiau nei Žemėje, to nepakako, tad mokslininkų apetitas augo. Palydovams reikėjo vis daugiau elektros energijos, kas ir skatino saulės elementų tobulinimą.

Lietuva saulės elementus taip pat gamina ir eksportuoja į Vakarų Europą. Pagrindinė saulės elemento žaliava – smėlis. Jis valomas, gryninamas, apdorojamas, o iš jo gaminami silicio lydiniai. Tai – pigi, greitai pagaminama medžiaga, todėl į Lietuvą silicio plokštelių galima atsivežti iki milijono vienetų per mėnesį.

Kaip naudojant saulės elementus pagaminama elektra, paaiškinti sunku, tačiau „Mokslo sriubos“ kūrybinė komanda pabandė. Anot Vilniaus universiteto prof. dr. Miko Vengrio, įprastai į gyvenamuosius namus yra vedami keli, maždaug 5 milimetrų skersmens storio, laidai, kurių pakanka visiems elektronikos prietaisams ir dar daugiau. Tai išties naudinga ir gera technologija, tad pabandykime įsivaizduoji, kaip būtų smagu, jeigu jais būtų tiekiama ne tik iškastinio kuro deginimo būdu pagaminta energija, o ir iš neblėstančios Saulės.

Laida „Mokslo sriuba“ – ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną sekmadienį 10:00 val. per LRT Kultūrą, o išalkus dar – per www.youtube.com paskyrą.

[su_youtube url=”https://youtu.be/XbCpvquznzY”]