Kaip paversti mokslo centrą populiaria ir lankoma vieta, ką reikia daryti, norint sukurti įdomų jo turinį ne tik vaikams, bet ir suaugusiems? Į šiuos klausimus atsakys į Kauną viešintys geriausi Europos mokslo centrų protai. Iš penkių valstybių susirinkusių savo sričių profesionalų atvykimo tikslas – padėti sukurti Kaune planuojamo mokslo populiarinimo centro „Mokslo sala“ koncepciją.
Ekspertai iš penkių Europos mokslo centrų – Varšuvos, Kopenhagos, Trento, Paryžiaus ir Amsterdamo – su kauniečiais dalijasi savo patirtimi, supažindina su veiklos strategijomis, finansavimo modeliais, naujausiomis ekspozicijų koncepcijomis ir kita veikla, skirta mokslo centrą paversti intelektualia šeimos pramoga.
„Mokslo centras yra vienas iš svarbiausių projektų Kaune, todėl viskas turi būti padaryta aukščiausiu lygiu. Architektūrinis sprendimas, kurio ieškojo geriausi pasaulio architektai, buvo pirmas svarbus žingsnis. Visuomet vadovaujuosi principu, kad kiekvienas turi daryti tai, ką geriausiai išmano. Todėl ir antrajame etape, galvojant, koks bus „Mokslo salos“ turinys, į pagalbą pasitelkėme geriausius specialistus“, – pabrėžė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Pranešėjai, pristatę sukauptą patirtį ir įžvalgas, vėliau sės prie vieno stalo, kur bus gvildenami ekspozicijų gamybos ir tiekimo, architektūros ir interjero dizaino dermės ir kiti klausimai. Bus aiškinamasi, kas šiuo metu populiaru visame pasaulyje, kokius renginius ar užsiėmimus bus galima vykdyti Nemuno saloje įsikursiančioje mokslo nuotykių šventovėje.
„Žinant šio projekto svarbą, viską darome pamatuotai ir tikslingai. Architektūrinės idėjos konkurso metu mokslo centro vidaus koncepcija nebuvo iki galo užbaigta ir „išdirbta“. Todėl kitas svarbus žingsnis – turinys arba, kitaip sakant, dvasios, išskirtinumo įdiegimas „Mokslo salai“. Pasikvietėme Europos mokslo centruose dirbančius ir ilgametę patirtį turinčius profesionalus, kurie geriausiai išmano tokių objektų valdymą, ir kurie mums padės rasti teisingą kelią“, – sakė architektas, Kauno miesto tarybos narys prof. Jonas Audėjaitis.
Pasak Lietuvos Mokslo tarybos atstovo dr. Rolando Maskoliūno, mokslo centrai toliau sparčiai vystosi visame pasaulyje, nes tai bene įtaigiausia bendravimo su mokslo forma.
„Projektas „Mokslo sala“ nepaprastai svarbus visai Lietuvai, kadangi visose pažangiose valstybėse tokių mokslo populiarinimo centrų yra ne po vieną. Pavyzdžiui, NEMO centrą Amsterdame per metus aplanko daugiau nei pusė milijono žmonių, iš kurių tik 20 proc. sudaro moksleiviai. Itin gausiai lankosi šeimos, nes tai skatina tėvus bendrauti su vaikais, įmenant mokslo paslaptis. Tokie centrai savo įvairiapuse veikla ugdo visuomenės mokslo kultūrą, įtaigiai supažindina su sparčiais technologijų pokyčiais ir jų pasekmėmis aplinkai ir žmogui. Pavyzdžiui, Koperniko centro Varšuvoje misija – skatinti žmones ne tik suvokti pokyčius, bet ir patiems imtis atsakomybės, kurti ateitį“, – apie vyraujančias mokslo centrų tendencijas pasakojo dr. R. Maskoliūnas.
Praėjusių metų vasarą prasidėjęs „Mokslo salos“ tarptautinis architektūrinis konkursas per keletą mėnesių sulaukė 145 pasiūlymų iš viso pasaulio. Tų pačių metų rudenį paaiškėjo ir nugalėtojas, juo tapo Ispanijos ir Australijos architektų biuras „SMAR Architecture Studio“.
Planuojama, jog techninis mokslo centro projektas pasirašius su architektais sutartį bus pradėtas rengti antroje šių metų pusėje. Kovo pradžioje Kauno savivaldybės Plėtros programų ir investicijų skyriaus vedėjas Tadas Metelionis savivaldybės poziciją dėl ilgai trunkančio pasirengimo deryboms su architektūrinės koncepcijos konkurso nugalėtojais komentavo taip: „Mokslo salos“ projektas yra didelės apimties ir unikalus. Privalome skirti laiko kokybiškai pasirengti techniniam projektavimui taip siekiant išvengti sunkumų, kurie gali kilti vėlesniuose etapuose. Derybas su I-III vietos laimėtojais, kaip numatyta architektūrinio konkurso sąlygose, pradėsime gavę Viešųjų pirkimų tarnybos leidimą pradėti neskelbiamas derybas. Praėjusiais metais vykusios konkurso metu buvo siekiama išrinkti projekto koncepciją – idėją, kurios techniniai įgyvendinimo klausimai būtent ir yra sprendžiami derybų bei techninio projektavimo metu, todėl šiuo metu neturime pagrindo manyti, kad projektas negali būti įgyvendintas.“
