• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

2014 sausio 2 d.

Sostinės studijų ir verslo slėnyje „Saulėtekis“ spalio pradžioje įkasta simbolinė kapsulė ženklina ne tik unikalaus objekto statybų pradžią bei naują šalies mokslo istorijos puslapį. Ambicingas Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro (NFTMC) projektas tapo nemenku iššūkiu bei neįkainojamos patirties galimybe ir visiems statybų fronto atstovams nuo techninio projekto gairių iki vizualinių pastato sprendimų.

Vertė – beveik 240 mln. litų

Didžiausias ir moderniausias Lietuvoje fizinių, chemijos ir technologijos mokslų tyrimų centras bus įkurtas 25 tūkst. kvadratinių metrų ploto komplekse. Skaičiuojama, kad vienu metu būsimajame NFTMC tyrimus galės atlikti per 700 mokslininkų ir studentų.

Centras kuriamas Fizikos instituto, Chemijos instituto, Puslaidininkių fizikos instituto, Vilniaus universiteto (VU) Teorinės fizikos ir astronomijos instituto, VU Fizikos fakulteto, Chemijos fakulteto, Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų instituto bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakulteto pagrindu.

Projektą įgyvendina jungtinės veiklos pagrindu veikiančios bendrovės „Hidrostatyba“ ir „Fima“. Pastarajai patikėta įrengti laboratorijas, kurios atitiks itin griežtus švarumo klasės reikalavimus, „Hidrostatybos“ veiklos sritis – visi bendrieji statybos darbai. NFTMC architektūrinį projektą parengė architektų studijos AKG komanda: Remigijus Bimba, Markas Gorpiničius, Gintautas Adlys ir Laura Dabravalskytė.

Centro statybas planuojama baigti 2015 metų kovą. Projekto „Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro sukūrimas“ vertė siekia 239 mln. litų: statyboms skirta 130 mln., įrangai – 107 mln., 2 mln. litų – projekto įrangos draudimui, viešinimui, projektą administruojančiųjų bei vykdančiųjų darbo užmokesčiui. 85% finansuojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, likę 15% – valstybės lėšos.

Nuo lazerių iki nanotechnologijų

Projekto „Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro sukūrimas“ mokslinis vadovas prof. Gintaras Valušis pripažino, kad tokio centro idėja Lietuvoje generuota ne vienus metus. „Kuriamas centras yra didžiausias mokslinis centras Baltijos šalyse ir unikalus mokslinėmis temomis: lazerių ir šviesos technologijomis, medžiagotyra ir nanotechnologijomis bei puslaidininkių fizika ir elektronika – Vidurio ir Rytų Europoje. Tad Lietuvos mokslininkai turės šiuolaikinę mokslinių tyrimų ir technologijos infrastruktūrą, o tai ne tik padės jiems konkuruoti dėl projektų ir mokslinių užsakymų tarptautinėje mokslo rinkoje, bet ir suteiks naują lygmenį studijoms bei bendradarbiavimui su šalies ir užsienio verslu“, – teigė pašnekovas.

G. Valušio žodžiais, NFTMC – turbūt sudėtingiausias ir unikaliausias  kada nors statytas technologinis pastatas šalyje, turintis modernų technologinį daugiau kaip 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto modulį, skirtą naujoms medžiagoms auginti, charakterizuoti ir joms apdoroti.

„Rengdami nuostatus nebuvome griežti dėl estetinių objekto funkcijų – palikome tai architektų valiai. Šiuo atveju prioritetu tapo technologinis modulis, jo specifika. Vis dėlto architektai pademonstravo neeilinę fantaziją – erdvės suplanuotos labai estetiškai ir įdomiai, nepaisant tam tikroms patalpoms taikomų itin griežtų reikalavimų“, – komentavo mokslinis projekto vadovas.

Keliami griežčiausi reikalavimai

Įgyvendinant šį projektą vienas svarbiausių uždavinių patikėtas intelektinių inžinerinių sprendimų bendrovei „Fima“. Įmonė centre įrengs 9-ias beveik 500 kvadratinių metrų bendrojo ploto laboratorijas, kurioms keliami ypač griežti triukšmo, vibracijų, mikroklimato, saugos ir panašūs reikalavimai. Šios patalpos turės atitikti itin aukštos – ISO5, ISO6, ISO7 – švarumo klasės laboratorijų kriterijus (aukščiausia švarumo klasė – ISO1). Bendrovės specialistai įdiegs visą reikalingą techninę infrastruktūrą – nuo patalpos patalpoje sumontavimo iki specializuotų sistemų įdiegimo.

„Švariosios patalpos bus suprojektuotos ir įrengtos taip, kad jose atliekami moksliniai tyrimai būtų maksimaliai izoliuoti nuo aplinkos – dulkių, mikrobų, radijo bangų, saulės spindulių. Žinant, kad Lietuvoje tokių laboratorinių patalpų vienetai, mums patikėta užduotis iš tiesų ambicinga“, – pripažino bendrovės „Fima“ Rangos sprendimų departamento direktorius Jonas Jablonskis.

Kaip pavyzdį keliamų reikalavimų griežtumui iliustruoti pašnekovas pateikė planuojamas diegti vėdinimo, oro paruošimo ir automatizavimo sistemas.

„Švariosiose šio centro patalpose montuosime vėdinimo sistemas ir cirkuliacinius oro filtravimo modulius su trijų pakopų filtravimu. Tokie galingi HEPA filtrai leidžia užtikrinti ypač aukštą oro švarumą ir jo dažną cirkuliaciją patalpose. Įdiegsime sistemą, kuri oro pasikeitimą patalpose užtikrins iki 30 kartų per valandą. Palyginimui – biuro patalpose reikalaujama tik trijų kartų“, – pasakojo J. Jablonskis.

„Fima“ taip pat įrengs vietinę šių laboratorijų vandens tiekimo ir gryninimo sistemą, kuri įrenginiams tieks ypač švarų dejonizuotą vandenį. Kad tokiu vandeniu būtų aprūpintos skirtinguose aukštuose įsikursiančios laboratorijos, bus tiesiami specialūs vamzdynai, montuojami vandens filtrai.

Atvers naujų galimybių

Pasak „Fimos“ atstovo, NFTMC – išskirtinis objektas ir dydžiu, ir paskirtimi, ir technologijomis bei moksline įranga. Tai lemia ir inžinerinių sprendimų sudėtingumą bei kompleksiškumą. Iš viso pastate, kuriame bus 250 laboratorinių patalpų, „Fima“ įdiegs daugiau kaip 30 elektroninių inžinerinių sistemų.

Kadangi tokiuose objektuose itin svarbus visapusiškas saugumas, mokslo centre įmonė pritaikys ne vieną integruotą sprendimą jam užtikrinti. Kompiuterinis–telefoninis tinklas
NFTMC atitiks 6A kategorijos reikalavimus ir bus sertifikuotas. Bendrosiose ir administracinėse patalpose numatoma suprojektuoti ir įdiegti neekranuotą, o laboratorijos zonose – ekranuotą sistemą, kuri tinklus apsaugo nuo išorinių trikdžių ir leidžia užtikrinti itin aukštą duomenų perdavimo kokybę.

Mokslo centre veiks 24 atviros prieigos laboratorijos, kurių moksline bei technologine infrastruktūra galės naudotis ne tik mokslininkai, bet ir verslas, bus atliekami jam reikalingi moksliniai tyrimai.

Vienoje didesnių reikalavimų laboratorijų bus įdiegta ypač sudėtinga technologinė įranga, vadinama organinės elektronikos klasteriu. Jį sudaro į vieningą sistemą sujungta įranga, kur visos technologinės operacijos atliekamos inertinių dujų atmosferoje.

Šis klasteris suteiks galimybę kurti, gaminti ir testuoti puslaidininkines organines technologijas. Organinės puslaidininkinės medžiagos gali būti plačiai naudojamos elektronikos pramonėje, ploniems tranzistoriams, taip pat OLED šviestukams, kurie gali būti pritaikomi itin siauriems televizoriams gaminti. Taip pat galima kurti naujus organinius junginius, kurie galėtų būti naudojami plonasluoksnių saulės elementų gamyboje ir kitur.

Turės išliekamąją vertę

Bendrovės „Hidrostatyba“ valdybos pirmininkas Jonas Dumašius pripažino, kad vargu ar kuri Lietuvos statybos kompanija iki šiol turėjo tokios kaip NFTMC statybos patirties. „Visi pastatai yra svarbūs, tačiau tai ypatingos paskirties objektas visomis prasmėmis – ir moksline, ir statybų, ir valstybine. Be to, tai yra investicija į ateitį. Puikiai suprantame, kad šis statinys turės išliekamąją vertę ne tik kaip konstruktyvas, pastatas – jis taps urbanistinio mokslų ir verslo slėnio veido, paties universiteto ansamblio dalis“, – įvardijo J. Dumašius.

Pasak pašnekovo, šį projektą įgyvendinę statytojai ne tik suteiks galimybę mokytis, dirbti kitiems, bet ir patys turės paskatą mokytis, tobulėti ir kaupti unikalią patirtį. J. Dumašius neneigė, kad patikimą reputaciją turinčiai įmonei reikėjo priimti atsakingą strateginį sprendimą ir dėl paties dalyvavimo projekte, ir dėl partnerio pasirinkimo.

„Džiugina tai, kad statybų versle atsiranda naujas bendradarbiavimo aspektas – siekiama nebekonkuruoti iškreiptomis formomis ir bandoma ieškoti sąlyčio taškų. Jei kompanija nesugeba susidėlioti prioritetų, ji pralaimi beprasmėse varžybose. Mūsų veiklos filosofija – susitarimas, ką galime mes, o ką gali mūsų partneris“, – kalbėjo pašnekovas.

Bendrovės „Hidrostatyba“ statybos direktoriaus pavaduotojas ir projektų vadovas Romas Stonkus teigė, kad kol kas sunku įvardyti, kuris darbų etapas mokslo centre bus sudėtingiausias. Tačiau neabejojama, kad statomas objektas ypatingo preciziškumo pareikalaus nuo pat pirmų žingsnių ir ne vien dėl savo paskirties.

„Švariosios patalpos, kuriose, vaizdžiai tariant, turės būti švariau nei operacinėje, įpareigoja ir statytojus. Be to, mokslo centrui pasitelktas išskirtinis architektūrinis sprendimas – šešiakampės formos, tarp jų – ir langai. Tad statybos darbai tikslumo pareikalaus nuo pat darbų proceso pradžios – pradedant mūro ir baigiant betonavimo, apdailos darbais“, – įvardijo pašnekovas.

Užtikrino visus reikalavimus

Kadangi techninio ir darbo projektų rengimu, darbų vykdymo priežiūra patikėta rūpintis inžinerijos bei konsultacijų bendrovei „Sweco Lietuva“, subrangovui teko koordinuoti visas sudedamąsias NFTMC projekto dalis, pradedant statybų leidimu ir baigiant architektūrinių, statybinių, inžinerinių bei kitų sprendimų visuma.

„Sweco Lietuva“ projekto vadovas Romualdas Šeškevičius pripažino, kad įmonei teko atsakingas darbas.

„Šis objektas išsiskiria ne tik apimtimi, architektūra, bet ir paskirtimi. Pirmiausia tai – technologinis pastatas su daugybe mokslinių tyrimų laboratorijų, kurios turi atitikti griežtus reikalavimus. Tad įmonei teko didžiulis ir atsakingas darbas suderinti technologinės dalies sprendimus su mokslininkų poreikiais, kas turėtų būti numatyta jų darbo aplinkoje. Kiekviena laboratorija unikali, kiekvienoje – gausybė specifinių reikalavimų, turi būti įdiegta atitinkama įranga. Esame grandis, kuri turėjo įvertinti visus niuansus ir pasirūpinti, kad visi užsakovo reikalavimai būtų užtikrinti, kad niekas neliktų užmiršta. Manome, kad visa tai pavyko įgyvendinti“, – kalbėjo R. Šeškevičius.

Korys, bet ne bičių

Bendrovės AKG vadovas Remigijus Bimba neneigė, kad architektūrinės išraiškos požiūriu objekto funkcija itin disciplinavo architektų komandos darbą.

„Į architektūrinę idėją reikėjo įvilkti ir moksliniu požiūriu sudėtingų procesų bei technologijos visumą. Ekstremalūs sprendimai nebuvo galimi, nes pastato pagrindas yra mokslas, kuris čia bus plėtojamas, todėl projektavimo procesuose turėjo labiau nugalėti funkcija, teko paisyti tam tikrų rėmų“, – kalbėjo architektas R. Bimba.

Anot kūrėjo, architektams teko gilintis ir į fizinius procesus, nes apie mokslą pradėjus kalbėti grafine kalba prireikė tam tikro atspirties taško. Kadangi vienas kertinių fizikos ir chemijos mokslų akmenų yra medžiagų mikrostruktūra, architektūrinei minčiai išreikšti pasitelkta dažniausiai mikropasaulyje sutinkama kubinė ir šešiakampė forma.

Statinio funkcinę schemą ir vizualinę išraišką jungia bendras vardiklis – kristalinės struktūros įvairovė. Tad nors fasadų išraiška gali asocijuotis su korio ornamentika, išties jų idėją padiktavo vienos moderniausių XXI amžiaus medžiagų – grafeno – šešiakampė (heksogonalinė) kristalinė gardelė. 2010 metais šios unikalios anglies atmainos atradėjai buvo įvertinti Nobelio premija. Kūrėjai teigia, kad šešiakampė gardelių sistema ne tik simbolizuoja tvarkos bei estetikos pavyzdį, bet ir pabrėžia pastato paskirties modernumą.

„Mokslą būtų galima tapatinti ir su begalybės ženklu, bet jis nelabai tiko, nes yra uždaras. Mums rankas atrišo būtent grafenas – buvo įdomu tai, kad jis yra mobilus, gali labai stipriai transformuotis, visada yra atviras savo daugialypiškumu“, – aiškino architektas R. Bimba.

Architektų sumanymu planinė ir tūrinė pastato sistema išdėstyta moduliais, o tai leidžia naudotis patalpų ir vidaus erdvių transformacijos mobilumu, pagal poreikį keičiant jų funkcinę paskirtį.

NFTMC bus keturių antžeminių lygių ir cokolinės dalies. Be mokslininkams, studentams skirtų erdvių, posėdžių, konferencijų salių, komplekse bus suprojektuotos ir maitinimo zonos. Būsimajam mokslų centrui numatytos priemonės, leisiančios pasiekti energinio naudingumo B klasę. Tarp tokių – saulės kolektorius, oro tiekimo ir šalinimo įrenginiai su šilumos rekuperatoriais bei kiti techniniai sprendimai.

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad