• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

Modernizmas: Vilniaus ir Leningrado atspindžiai

2013 gruodžio 6 d.

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijoje šiandien 17.30 val. atidaromos dvi architektūros fotografijų parodos: „Leningrado modernizmas. Žvilgsnis iš XXI amžiaus“ ir Vilniaus modernizmui skirta paroda „GAL“.

Parodų atidarymo proga organizuojamas seminaras „Aktualusis modernizmas“, kuriame K-lab (Karoliniškių architektūros laboratorija) veiklą pristatys Indrė Ruseckaitė, vietos.org – Tomas Grunskis, o kitokią įpaveldinimo idėją Palangos modernizmo pavyzdžiu – Liutauras Nekrošius.

PARODA „Leningrado modernizmas. Žvilgsnis iš XXI amžiaus“ ( kuratorius Vladimir Frolov, žurnalas „Project Baltia“). Parodą  sudaro dvidešimties 1960–1980 m. tuomečiame Leningrade įgyvendintų pastatų meninės fotografijos. Nuotraukas 2005–2006 m. kūrė skirtingų amžiaus grupių ir kūrybos stilių fotografai. Kuratorius, žurnalo „Project Baltia“ vyriausiasis redaktorius Vladimir Frolov šia paroda siekė atkreipti dėmesį į “stagnacijos periodo” architektūros paveldą. Dėl visuomenės ir specialistų abejingumo šio laikotarpio pastatai nyksta, esmingai rekonstruojami ar griaunami, o jų istorinė ir meninė vertė vis dar retai tampa viešų diskusijų objektu. Fotografuodami pastatus fotomenininkai išreiškė savo asmeninį požiūrį į vėlyvojo sovietmečio architektūrą. Ekonominė krizė ir didėjantis susidomėjimas laikmečio kultūriniu palikimu šiek tiek sulėtino kaitos procesus.

Kita vertus, naujoji modernizacijos banga, traktuojanti modernistinių pastatų fasadus kaip tuščią lapą naujajam dizainui, taip pat grasina ištrinti autentiškus modernizmo ženklus. Kaip tai nutiko viešbučiui „Maskva“: jo fasadai visiškai pakeisti vieno šiandienių Sankt Peterburgo architektų, taip sužalojant pastato architektūrinį įvaizdį. Klaipėdiečiai kviečiami susipažinti su skirtingais 20 fotografų požiūriais į modernizmą ir kartu pamąstyti apie sovietmečio architektūros likimą posovietinėje erdvėje. Anksčiau paroda rodyta: Sankt Peterburge (2006), Rygoje (2008), Taline (2010), Oulu (2010), Helsinkyje (2012) ir Vilniuje (2013).

PARODA „GAL“ skirta Vilniaus modernizmo architektūrai (kuratorius – Architektūros [fotografijų] fondas).

2012 metų pavasarį vykusio Architektūros [pokalbių] fondo paskaitų ciklo „Modernieji paveldai“ metu Architektūros [ekskursijų] fondas surengė fotoekskursiją po Vilniaus modernizmo architektūrą su architektu Audriumi Ambrasu ir architektūros fotografu Raimondu Urbakavičiumi. Dalis ekskursijos dalyvių (daugiausia fotografija besidomintys architektai ir architektūros studentai) vėliau susibūrė į Architektūros [fotografijų] fondą. Fotografai siūlo naujai pažvelgti į sostinės modernizmą, atkreipti dėmesį į laikmečio kultūros tendencijas liudijančius meninius sprendimus.

Parodoje fotografijos atskleidžia netikėtus autorių žvilgsnius į modernizmo architektūrą. Kartais nuotraukose susikoncentruojama ties detalės riba, kuri yra svarbi fotografijos autoriui ir kuri, jo požiūriu, reprezentuoja pastatą.Į šias detales neatkreipiame dėmesio kasdien praeidami pro jau tarsi pažįstamus Vilniaus modernizmo objektus. Todėl kūriniai atgimsta iš naujo, nauju žvilgsniu, nauju įvaizdžiu, tokie, kokie yra šiandien. Tikimasi, paroda paskatins aktualias diskusijas apie XX a. antrosios pusės architektūros paveldo būklę ir ateities perspektyvas. Paroda šių metų vasarį demonstruota Energetikos ir technikos muziejuje, o lapkritį – Lazdynų požeminėje perėjoje.

SEMINARAS „Aktualusis modernizmas“

Gausus ir tipologiniu bei meniniu požiūriu įvairus Lietuvos vėlyvojo modernizmo architektūros palikimas dažnai nebeatitinka šiandieninių socialinių ir ekonominių poreikių, technologinių reikalavimų. Todėl pastatai griaunami, rekonstruojami. Kai kurie modernistinės architektūros pavyzdžiai šiandien turi kultūros vertybės statusą. Sąlyginai jauno paveldo saugojimo būdai dar nėra aiškiai suformuluoti. Įgiję kultūros paveldo objekto statusą kūriniai dažnai praranda rinkos vertę, apleisti nyksta. Tačiau dalis laikmečio architektūrinio palikimo dėl funkcinio pobūdžio ar meninių sprendimų yra svarbūs vietos ar profesinėms bendruomenės, liudija reikšmingus istorinius įvykius.

Neabejojama, kad sutelkus vietos bendruomenių, architektų, kultūros tyrėjų, sociologų, menininkų jėgas galima pozityviai įtakoti kaitos ir saugojimo procesus. 2011 m. Architektūros fondo pasiūlytas ekskursijų-ekspedicijų modelis 2012 m. išbandytas svarbiausiuose Lietuvos miestuose: Klaipėdoje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Palangoje, Druskininkuose, Anykščiuose. Vilniuje pradėtos įgyvendinti kelios naujos bendruomenes telkiančios iniciatyvos. Tai viešųjų erdvių gaivinimo projektas vietos.org, socialinio aktyvumo skatinimo programa K-LAB, modernizmo architektūros kaip visuomeninės meno kolekcijos koncepcija.

Indrė Ruseckaitė. K-lab (Karoliniškių architektūros laboratorija) – atvira eksperimentinė komunikacijos erdvė tipiniame Karoliniškių gyvenamojo rajono daugiabutyje. K-LAB dirba su įsitvirtinusiais stereotipais apie miegamuosius rajonus, gyvai tyrinėja Karoliniškes ir organizuoja daug tęstinių veiklų bei akcijų, provokuodami gyventojus įsitraukti, patvirtinti arba paneigti stereotipus bei atrasti savo gyvenamąjį rajoną iš naujo.

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad