Modernaus meno centro projektas plėtojamas nemoderniais principais

Šiemet balandžio mėnesį pasibaigusiame biurų ir Modernaus meno centro (MMC) pastato, kuris turėtų iškilti buvusio „Lietuvos“ kino teatro vietoje, architektūriniame konkurse antrąja premija buvo apdovanoti du projektai. Bet projekto užsakovas darbų tąsai pasirinko kito projekto autorius. Galbūt dėl to, kad sykiu nusprendė pakeisti ir komplekso programą, vietoje planuotų biurų numatydamas butus.
MMC projekte šiandien dirba viena iš keturių paskatinamąsias premijas pelniusių darbų sukūrusi architektų grupė. Vilniaus architektūros-urbanistikos ekspertų tarybai buvo pateiktas bendrovės „FlexiForma“ rengiami projektiniai pasiūlymai (arch. R. Savičienė).
Kaip priminė konkurso žiuri dalyvavęs ekspertas architektas S. Misevičius, konkursinis „FlexiForma“ projektas buvo pagirtas už tinkamą mastelį, santykį su gretimu užstatymu, bandymą ieškoti senamiesčio architektūros išraiškos. MMC dalies funkcija patogiai tilpo viename lygyje, pėsčiųjų pasažas centrą patogiai jungė su senamiesčiu. Projektas buvo kritikuotas dėl silpnos, senamadiškos išraiškos, klaidinančio įvaizdžio, panašesnio į daugiabučio. Pastato architektūroje nebuvo matyti Modernaus meno centro buvimo, jis buvo izoliuotas nuo miesto viešųjų erdvių.
Naujojoje projekto versijoje architektai pastatą perskėlė pasažu, o pagrindinį įėjimą perkėlė į Pylimo ir pietinio įvažiavimo į Vingrių gatvę sankryžą. Pirmajame aukšte numatę galerijos patalpas, architektai siūlo gyvenamaisiais tūriais apsupti vidinį kiemą. Anot autorių, pakoregavus projektą, fasadų išraiška tapo drąsesnė, šiuolaikiškesnė.
Vilniaus architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba, kurios svarstymui buvo pateiktas šis projektas, apgailestaudama pastebėjo, jog konkurso, kuris vyko ne pagal LAS konkursų nuostatus, objekto vystymas ir toliau eina ydinga kryptimi. Anot ekspertų, konkurso komisijos sprendimas neturi būti ignoruojamas nei kvestionuojamas. O taip atsitiko, pasirenkant tolimesniam darbui ne aukšta prizine, o viena iš paskatinamųjų premijų apdovanotą darbą. Ekspertų nuomone, architektams būtų etiška imtis tokio projekto tik tuomet, jei aukštesnių vietų laimėtojai patvirtintų savo atsisakymą dirbti su užsakovu toliau.
Savivaldybės sprendimas projektą teikti svarstyti ekspertų tarybai taip pat nėra adekvatus: ekspertų nuomone, apie projektų kokybę jau pasisakė konkurso komisija, o savivaldybė, pati dalyvavusi konkurso eigoje, turėtų laikytis principingesnės pozicijos.
Projektas taip pat sulaukė ekspertų kritikos. Jų nuomone, dabartinis tūrių „perpjovimas“ pasažu neturi jokios motyvacijos, neatitinka Senamiestyje susiklosčiusių pėsčiųjų srautų krypčių. Komplekse formuojamos erdvės nepatrauklios, neturi aiškaus charakterio ir scenarijaus. Siaurutis pėsčiųjų praėjimas, numatytas ties Trakų gatvės tęsiniu, neatitinka nei čia susikuriančių pėsčiųjų srautų apkrovos, nei turi trauką. Modernaus meno centras, nors ir pabrėžtas pagrindiniu įėjimu, pastato išraiškoje nėra matomas. O projekto architektūrinė išraiška stokoja ryšio su senamiesčio architektūra ir apskritai idėjos.
Žurnale „Statyba ir architektūra“ šių metų birželio mėnesį buvo nagrinėjama architektūros konkursų tema. Akivaizdu – MMC atvejis Lietuvos padangėje toli gražu ne išskirtinis. Ir kovoti su konkursų rengimo bei vykdymo ydomis Lietuvos architektų sąjungai sekasi sunkiai.