Daugiausia problemų miškininkams kelia privatūs arba nuosavybės teisėms atkurti skirti miškai. Mat atkuriant nuosavybės teises miškai neretai išdalijami po lopinėlį, tad vis sudėtingiau užtikrinti miško kelių priežiūrą. Juolab dalis privačių miškų savininkų, anot E. Bunkos, dažnai apskritai pamiršta, kad jiems priklausančiu mišku rūpintis būtina. Pašnekovas priminė prieškario laikus ir Plateliuose gyvenusį grafą Šuazelį, kurio miškais rūpinosi valstybės paskirti miškininkai. Jau tuomet miško kirtimo darbai buvo atliekami laikantis miškotvarkos projekto, o ne savininko norų.
„Dauguma privačių miškų savininkų neišmano, kaip elgtis miške, jį prižiūrėti, saugoti, kirsti. Privačių miškų savininkams mokyti išleidžiami dideli pinigai, tačiau tai bent miškui duoda naudos“, – konstatavo E. Bunka.
Poilsio vietų – ne viena
Rietaviškiai rūpinasi kokybišku atvykstančių miško lankytojų poilsiu gamtoje. Infrastruktūros objektams atnaujinti ir prižiūrėti 2014 metais skirta daugiau kaip 16 tūkst. litų. Iš viso urėdijoje įrengti 22 rekreaciniai objektai: du pažintiniai takai, po vieną mokomąjį, rekreacinį ir specializuotą taką, dvi apžvalgos aikštelės (regyklos), 12 atokvėpio vietų, dvi poilsiavietės, viena stovyklavietė.
Artimiausiuose miškininkų planuose – Šilalėje, tarp Šilo ir Nepriklausomybės gatvių, pabaigti įrengti miško parką. Nors pušynas, vietinių vadinamas miesto plaučiais, oficialiai – valstybei priklausantis miškas, miškininkai ūkinės veiklos čia nevykdo. Parkas, pasak E. Bunkos, ypač mėgstamas vietos gyventojų, todėl urėdijoje apsispręsta jį atiduoti žmonėms, atlikti tik būtinus sanitarinius kirtimus.
Skaičiuojama, kad miško parkui įrengti gali prireikti pusės milijono litų, urėdija kasmet palengva gražina parką: jau įrengė takelius, pastatė suoliukus. Ateityje planuojama nutiesti pažintinius takus, pastatyti informacinius stendus.
Pavyzdingai miškininkų pastangomis sutvarkytų infrastruktūros objektų sąraše – Šilalės rajone esantis Medvėgalio piliakalnis. Tai vienas pirmųjų piliakalnių Lietuvoje, įgavęs tikrąjį vaizdą (nuotraukoje – piliakalnis iki rekonstrukcijos). Tiesa, šiuo metu Medvėgalio piliakalniu rūpinasi Varnių regioninis parkas.
Dar viena turistų traukos vieta – Lopaičių šventvietė. Lankytojus čia pasitinka įrengti pažintiniai takai, lieptai, informacijos stendai.
Miškininkai, sutvarkę Medvėgalio piliakalnį, Lopaičių šventvietę, neretai sulaukia kritikos, esą pinigai išmesti į balą. Tačiau, skaičiuoja E. Bunka, vien Lopaičių šventvietę kasmet aplanko mažiausiai 20 tūkst. žmonių. Visi jie atvyksta nusiteikę aplankyti sutvarkytas istorines vietas, norėdami sužinoti ką nors nauja. Beje, kiekvienas lankytojas mokesčiais už kelionei pirktas prekes ir paslaugas tvarkybos darbams išleistus pinigus sugrąžina į valstybės biudžetą.
Ar miško lankytojai jau išmoko saugoti rekreacinę miškų infrastruktūrą? „Yra miško lankytojai – grybautojai, uogautojai, poilsiautojai, kurie eina gėrybių į mišką ir jį įprastai palieka tokį, kokį rado. Tačiau yra miško naudotojai, kurie nepatingi čia palikti, pavyzdžiui, kelis šimtus kilogramų sveriančią traktoriaus padangą, užuot jos atsikratę civilizuotai“, – piktinosi urėdijos atstovas.
