kietmetrių medienos. Šiais metais jau parduota daugiau kaip 48 tūkst. kietmetrių. Mediena iš urėdijos iškeliauja dviem pagrindiniais keliais. 12 tūkst. kietmetrių popiermedžių eksportuojama į užsienio šalis. Dalis apvaliosios medienos pasiekia Latviją, o per tarpininkus – ir Švediją bei Kiniją.
Maždaug 65 tūkst. kietmetrių padarinės medienos, malkų įprastai keliauja vietos perdirbėjams, į katilines. Po 2–3 tūkst. kietmetrių paliekama parduoti stačiu mišku ir nelaimes patyrusiems urėdijos gyventojams. Praėjusiais metais urėdijos miškininkai atkūrė 203 hektarus miško, iš jų 48 hektarai palikta savaime atželti. Taip pat įveista 5,7 hektaro naujo miško.
Rietavo miškų urėdija per metus turi parduoti 6600 kietmetrių miško kirtimo atliekų. Urėdija dalyvauja biokuro biržoje „Baltpool“, tačiau kol kas sutarčių nesudarė. Biokuro ruoša urėdijoje užsiima rangovų įmonės. Pati urėdija rekomendavus Generalinei miškų urėdijai turi įsigijusi miškakirtę mašiną.
Sodmenų užsiaugina patys
Urėdijos medelyne ne tik savo reikmėms, bet ir privačių miškų savininkams užauginama 1,8 mln. beveik visų rūšių miškams atkurti ir įveisti tinkamų sodmenų. Čia kasmet išauga 1,07 mln. paprastosios eglės, 0,289 mln. juodalksnio, 0,168 mln. karpotojo beržo, 0,056 mln. paprastojo ąžuolo sodmenų, 0,005 mln. kitų medžių ir krūmų. 600 tūkst. sodmenų kasmet parduodama Lietuvos rinkoje, jų į Rietavą atvažiuoja miškininkai iš Švedijos, Latvijos, kitų šalių.
2011 metais 400 tūkst. sodmenų išsivežė švedų miškininkai, 2012–2013 metais dar po 200 tūkst. parduota estams. Medelyne įrengtas šiltnamis lepesniems augalams ir šaldytuvas iškastiems, apdorotiems, į miškus keliauti paruoštiems sodinukams laikyti.
Nors sunkiausia įveisti ąžuolynus, urėdijos medelyne per metus vidutiniškai užauginama apie 50 tūkst. ąžuoliukų. Dauguma jų iškeliauja į privačius miškus.
Populiarūs yra ir eglės, juodalksnio sodmenys, valstybės ir privatiems miškams iš pačių miškininkų surinktų sėklų dygsta liepos, klevai, ąžuolai. Sėklos kokybiškiems sodmenims renkamos Tverų girininkijoje įveistame 5,1 hektaro ploto genetiniame draustinyje. Tenenių girininkijoje 2011 metais įkurta 5,24 hektaro sėklinė eglės plantacija. Skroblės girininkijoje daugiau kaip 50 metų įveista 5,9 hektaro sėklinė eglės plantacija. Tenenių, Judrėnų, Kaltinėnų girininkijose yra 26 hektarai sėklinių miško medynų. 2015 metais Tenenių girininkijoje numatyta įveisti sėklinę juodalksnio plantaciją.
Susitarti dėl kelių sudėtinga
Ne mažesnis miškininkų rūpestis – miško keliai. Urėdija prižiūri 639 kilometrus miško kelių. 2015 metais bus baigtas naujas 1,2 kilometro kelias Girėnų girininkijoje, o Žadvainių girininkijoje bus pradėta kelio, kurio ilgis – 3,6 kilometro, rekonstrukcija. Miško kelių remontui 2014 metais urėdija planuoja išleisti 426 tūkst. litų, kelių priežiūrai – dar 284 tūkst. litų.
Rietavo miškų urėdijos ryšių su visuomene specialistas Eugenijus Bunka paaiškino, kad pakankamas dėmesys miško keliams padeda užtikrinti laiku atliekamus miško ruošos darbus, taip pat tinkamą sanitarinę ir priešgaisrinę miškų apsaugą, rekreaciją ar vietos žmonių susisiekimą.
