Pastaruoju metu miesto viešųjų erdvių klausimas yra vis plačiau diskutuojamas, visuomenėje kyla įvairių įtampų ir nesusipratimų dėl projektų rengimo procesų, viešinimo ir rezultatų (Lukiškių aikštė, Reformatų skveras Vilniuje; Laisvės alėja, Vienybės aikštė Kaune; Atgimimo aikštė, Danės skveras, Vydūno skveras, Mažvydo skveras Klaipėdoje ir kiti projektai).
Ypač opus yra viešojo meno ir miesto viešosios – kultūrinės erdvės aspektas. Viena vertus, miesto viešųjų erdvių projektai kenčia dėl to, jog miestų savivaldybės stokoja aiškios urbanistinės vizijos ir miesto erdvių vystymo politikos. Dėl šios priežasties, miesto viešosios erdvės formuojamos padrikai ir fragmentiškai, stokoja kontekstualumo ir tapatumo bruožų. Kita vertus, dažnas viešųjų erdvių „sutvarkymo“ priešas yra skubėjimas, kurį dažniausiai lemia projektų finansavimo modeliai ir lėšų įsisavinimo terminai. Dėl šios priežasties nelieka vietos išsamiai konteksto analizei, erdvės naudotojų poreikių nustatymui, vengiama viešų diskusijų bijant, jog tai vilkins projektavimo procesą.
Klaidingas miesto viešosios erdvės vystymo procesas suponuoja abejotiną erdvės dizaino išliekamąją vertę, sukelia visuomenės susipriešinimo ar atmetimo reakciją. Tvaraus miesto kontekste, formuojant viešąsias erdves, vienu svarbiausių faktoriumi tampa bendruomenės, kurioms yra kuriamos šios miesto viešosios erdvės, taip pat bendruomenių narių dalyvavimas visose erdvės formavimo stadijose. Deja, viešai deklaruojamas visuomenės įtraukimas į kūrybinį procesą realybėje yra dažnai imituojamas arba ignoruojamas. Viena vertus, trūksta gerosios praktikos ir metodinių žinių, kita vertus, ydingas kūrybinis procesas užkoduojamas dar projektavimo užduoties formavimo metu. Iš architekto tikimasi ne tik dizaino sprendimų, bet ir interesų derintojo, viešųjų ryšių ir komunikacijos specialisto, psichologo vaidmens. Dėl šios priežasties profesionalų tarpe dažnai kyla nepasitenkinimas ir visuomenės dalyvavimo kaip kūrybinio metodo atmetimo reakcija. Akivaizdu, jog tokio pobūdžio projektai reikalauja tarpdisciplininio bendradarbiavimo ir skirtingų kompetencijų įsitraukimo.
Klaipėdos miesto kultūros plėtros planas skelbia, kad viena iš prioritetinių krypčių yra bendruomenės kultūrinio aktyvumo skatinimas per patrauklios aplinkos meninei kūrybai bei naujiems kontaktams mieste formavimą. Vienas uždavinių – naujų viešųjų kultūrinių erdvių (miesto aikštėse ir patalpose) formavimas. Visgi, nesukurta idėjų pateikimo, konkursų ir viešo visuomenės vertinimo sistema, neapibrėžtos ribos, kuriose menininkas galėtų reikštis. Gyvybinga ir išties įgyvendinama Klaipėdos viešo meno politika ir programa suteiktų daug privalumų keičiant urbanistinę aplinką, didinant viešųjų erdvių naudojimą ir socialinį ryšį, traukiant lankytojus ir investicijas, stiprinant kūrybinius verslus. Šiuo projektu siekiama paskatinti dialogą tarp skirtingų suinteresuotų grupių ir subalansuotų vaidmenų formuojant miesto viešąsias erdves pasiskirstymą.
„Think Tank Transbaltic 2019“ – tai tarptautinę patirtį pristatantis renginių ciklas, kuris apima atvirą forumą ir viešas paskaitas, diskusijas, kūrybines dirbtuves ir meninius projektus. Šie renginiai skirti profesionalams ir plačiajai visuomenei, kurių metu architektai, menininkai, kultūros tyrėjai, savivaldos atstovai, suinteresuoti visuomenės nariai dalinsis patirtimi bei kritinėmis įžvalgomis, praktiškai išbandys įvairių sričių kūrybinius metodus ir pritaikys juos kuriant ar permąstant apleistas Klaipėdos miesto viešąsias erdves.
Renginių ciklo programa vykdoma Baltijos jūros regiono rėmuose. Tarptautinės dalyvių geografijos dėka plačiau apžvelgiami miestų-uostų iššūkiai, jų raidos ypatumai, bendruomenės dalyvavimo miesto viešųjų erdvių formavime patirtis. Ypatingas dėmesys skiriamas menininkui-kūrėjui ir architekto kūrybiniam instrumentarijui plėsti. Kvestionuojama erdvės įženklinimo („įmonumentinimo“) kaip viešojo meno forma, svarstomos permanentinės meninės praktikos formos, aktualizuojančios ir reflektuojančos, skatinančios bendrai kūrybai, kuriančios socialinius ir kultūrinius ryšius.
Pagrindinis dėmesys skiriamas Smiltynės kaip miesto viešosios erdvės tyrinėjimui ir Klaipėdos jūrinio identiteto klausimams nagrinėti. Siekiama didinti visuomenės susidomėjimą miesto raidos klausimais, įtraukti visuomenės narius į aktyvų kūrybinį procesą ar meninę patirtį miesto viešosiose erdvėse.
Projekto dalyviai bus kviečiami permąstyti ir pateikti skirtingas miesto viešosios erdvės suvokimo variacijas. Dalyviai derins meno praktikas su humanitarinių ir sociologinių bei technologinių mokslų metodais. Bus nagrinėjami tapatumo, kontekstualumo, asmeninių ir grupinių patirčių miesto viešosiose erdvėse klausimai, laiko ir tapatybės ženklų reprezentacija.
Pagrindiniai projekto partneriai – „Think Tank Transbaltic“ tinklo nariai jau bendradarbiavo panašiuose projektuose Ronneby (Švedija) ir Gdansko (Lenkija) miestų viešosiose erdvėse. Projektų dalyviai įgyvendino projektus, kurie vienaip ar kitaip leido erdvių naudotojams dalintis savo įžvalgomis, reflektuoti ir prisidėti kuriant kultūrinius miesto viešųjų erdvių sluoksnius. Tikslinė auditorija Renginių ciklas skirtas Baltijos jūros regiono miesto viešųjų erdvių formavimo profesionalų bendruomenei ir plačiai visuomenei.
Šiuo renginių ciklu viešoji įstaiga „Idėjos miestui“, bendradarbiaudama su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, įgyvendina projektą „Menininko vaidmuo kuriant viešąsias miesto erdves. Visuomenės dalyvavimas kaip meninė patirtis“. Projekto tikslas – aktualizuoti apleistų miesto viešųjų erdvių problematiką ir visuomenės įtraukimo į kūrybinį procesą Baltijos regiono kontekste, ieškoti, kurti ir dalintis įvairiais meniniais bei kūrybiniais metodais.
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Partneriai: LASKAO, LCC tarptautinis universitetas, Klaipėdos universiteto socialinių ir humanitarinių mokslų fakultetas, filosofijos ir kultūrologijos katedra. Rėmėjai: UAB ARCHING.
Visą renginių programą galite rasti čia. Visi renginiai nemokamai ir atviri plačiajai visuomenei.
Sekite renginių informaciją Facebook paskyroje!
