Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Galio Group“ kviečia menininkus tapti dalimi Vilniuje plėtojamo verslo centro „Freedom 36“ ir išpiešti bendrųjų erdvių sienas penkiuose pastato aukštuose. Verslo centrą papuošiantys kūriniai bus atrinkti konkurso būdu. Laimėjusių idėjų priziniam fondui skiriama 12 500 eurų, o kūrinių įgyvendinimui numatyta skirti apie 47 500 eurų.
Šiuo metu sostinės Laisvės prospekte statomas verslo centras „Freedom 36“ yra vienas pirmųjų modernių pastatų verslui po ilgo laiko plėtojamų Vilniaus Karoliniškėse – vietoje, kur kyla šis biurų pastatas, daugiau nei 40 metų buvo automobilių stovėjimo aikštelė.
„Norime „Freedom 36“ biurų pastatui suteikti charakterį ir sukurti atmosferą, atspindinčią verslo centro pavadinimą. Todėl atveriame šią erdvę menininkams, kviečiame juos išpiešti 22 verslo centro sienas penkiuose pastato aukštuose. Norime, kad menininkų darbai taptų neatsiejama šio pastato dalimi“, – kalba Aurimas Martinkėnas, „Galio Group“ komercinių projektų direktorius.
Siekiant išrinkti geriausius darbus, skelbiamas meno darbų konkursas, kurio tema yra laisvė – asmeninė žmogaus laisvė, nepaklūstanti išoriniams veiksniams. „Galio Group“ kviečia menininkus siūlyti realiai įgyvendinamų kūrinių eskizus vienam pastato aukštui arba visam biurų pastatui.
Geriausioms idėjoms ir įgyvendinimui – virš 60 000 eurų
Šiame konkurse gali būti nuo vieno iki penkių nugalėtojų, kurių darbai bus įgyvendinti verslo centre „Freedom 36“. Nugalėtojų priziniam fondui „Galio Group“ skiria 12 500 eurų. 1 250 eurų prizas bus skiriamas daugiausiai publikos simpatijų pelniusiam kūrinio eskizui. Kūrinių įgyvendinimui verslo centre bus skiriama apie 47 500 eurų. Visą informaciją apie konkurso sąlygas, terminus ir techninius reikalavimus galima rasti konkurso svetainėje.
Menininkų darbus, kurie bus įgyvendinti verslo centre „Freedom 36“ ir taps šio pastato dalimi, išrinks penkių narių komisija sudaryta iš „Galio Group“ atstovų, pastato architekto bei dviejų nepriklausomų komisijos narių. Plėtotojui „Galio Group“ išrinkti geriausius darbus – taikliai įkūnijančius asmeninės laisvės temą bei derančius verslo centro erdvėse – padės Julija Reklaitė, architektė, nepriklausomo meno ir edukacijos centro „Rupert“ direktorė, bei menininkas ir socialinis tyrėjas Algirdas Gataveckas.
Pasak komisijos narės J. Reklaitės, kontekstas – vieta, socialinė ir fizinė erdvė – yra labai svarbi kūrinio dalis, todėl užduotis sukurti kūrinį konkrečiam kontekstui menininkams gali būti įdomi galimybė save išbandyti, atrasti naujas išraiškos formas ir įgyti vertingos patirties.
Praktika, kuri turėtų tapti norma
„Tokia verslo iniciatyva yra viena iš formų kaip palaikyti kūrėjus, menininkus. Kita vertus, tai yra sąžiningi mainai, nes menas kuria pridėtinę vertę ir ne vien materialią. Atlikta daugybė tyrimų, rodančių, jog meno integravimas į kasdienį gyvenimą turi reikšmingos įtakos laimės indeksui“, – kalba komisijos narė J. Reklaitė.
Pasak jos, kai kuriose šalyse įprasta, kad plėtojant pastatus, dalis statybų biudžeto skiriama menui.
„Manau, kad tokia praktika turėtų virsti norma. Kai pradedame geriau gyventi, mums tampa svarbu ir kokioje aplinkoje gyvename. Rūpinimasis bendra kultūra yra viena iš visuomenės gerovės išraiškų“, – teigia humanitarinių mokslų daktarė, meno ir edukacijos centro „Rupert“ direktorė.
Pasak menininko ir socialinio tyrėjo A. Gatavecko, menas yra svarbiausias vitaminas sielai, praturtinantis kasdienį gyvenimą kuris.
„Kultūra plačiąja prasme moko mus atpažinti savo jausmus, skatina susimąstyti, įsiklausyti. Mūsų kasdienybėje daug matematinio griežtumo ir taisyklių – daugelis žmonių gyvena pagal griežtą grafiką, turi konkrečius tikslus, pamatuojamus rezultatus, o menas yra priešinga dimensija. Tai kūrėjo jausmų pliūpsnis, kuris nepamatuojamas, matematiškai neapskaičiuojamas – kaip, pavyzdžiui, meilė. Menininkas į kūrinį įdeda savo patirtį, o žiūrovas interpretuoja remdamasis sava patirtimi bei mokosi suvokti, atpažinti savo jausmus. Meno kuriama patirtis yra labai svarbus išgyvenimas, skatinantis asmeninį žmogaus augimą“, – kalba A. Gataveckas.
Jis teigia, kad menininkams taip pat labai svarbu, kad jų kūriniai būtų dažnai matomi ir vertinami žiūrovų, nes jų reakcija maitina kūrėjus ir skatina tobulėti.
„Tai yra simbolinis, ilgaamžis kapitalas, kuris ypatingai svarbus menininkams. Kalbant apie „Galio Group“ konkursą, labai svarbu ir įdomu, jog menininkai kviečiami kurti naujame pastate, jų kūriniai taps architektūros kūrinio dalimi – tai nėra kažkokia siena ar tvora užmiestyje. Architektūra tampa užuomina kūriniui. Juk tai yra sukurtas linijų ritmas, kurio žmogus iškart nepastebi, bet jaučia. Šį ritmą galima pratęsti ir papildyti, o galima žaisti kontrastais ir mėginti jį sugriauti“, – sako A. Gataveckas.
