Blog

Medžio konstrukcijų atgimimas: ateityje medinių pastatų bus statoma žymiai daugiau

Gyvenamasis būstas Austrijoje („SPS Architekten“ nuotr.)

Senovėje žmonės namus statė iš vietinių žaliavų, augančių ar glūdinčių žemėje netoli statybvietės, – medžių, akmens, molio. Medis visuomet buvo populiarus ir madingas, tik greita bei pigesnė statyba iš surenkamų gelžbetonio ar metalo elementų išstūmė šį tradicinį statybos būdą. Tačiau, prabėgus šimtmečiui, architektai ir statybininkai vėl iš naujo atranda medį, pasitelkdami inovatyvius statybos būdus.

Vienas iš argumentų – aplinkos tausojimas

Augant pasaulinei įtampai dėl klimato kaitos ir žmonijai ieškant efektyvių bei pigių išteklių, pažangios šalys rodo pavyzdį ir imasi keisti statybų įpročius. Didesnis medienos naudojimas statybose, manoma, yra viena realiausių ir racionaliausių priemonių pradėti gyventi pasaulyje, kuriame mažiau taršos ir klimato pokyčių. Įprastai gaminant statybines medžiagas išmetamas didžiulis kiekis anglies dvideginio (CO2). Rimtas argumentas mąstantiems apie aplinkos tausojimą – statybose naudoti daugiau medienos. Taip visame pasaulyje galima gerokai sumažinti CO2 išmetimą bei iškastinio kuro naudojimą – net 20 proc. Mediena „užrakina“ anglį dar augdama miške ir išlaiko jį jau tapusi pastato dalimi. Taip pat mediena padeda palaikyti gerą mikroklimatą – esant daugiau drėgmės patalpose, ją sugeria, o esant per mažai – grąžina į patalpas.

Šiaurės šalys sugeba ir saugoti miškus, ir statyti iš medienos

Medinė statyba Šiaurės ir Baltijos šalių regione jau šimtmečius yra tradicinė. Šiame regione žinoma daug medinės statybos pranašumų – tiek patogus statybų procesas, tiek natūralus mikroklimato reguliavimas. Šiaurės šalys išlieka pavyzdžiu, kaip galima suderinti ir aplinkosauginius interesus, ir kartu aktyviai naudoti Šiaurės regionui tradicinę medieną statybose. Pavyzdžiui, miškingoje Suomijoje (miškai šioje šalyje užima net 73 proc. visos šalies teritorijos) 95 proc. privačių gyvenamųjų namų yra statomi iš medienos.

Medinės statybos inovacijų kryptimi juda ir vokiečiai

Pažangūs statybos iš medžio metodai jau taikomi ne tik privatiems namams, bet ir daugiabučiams ar daugiaaukščiams pastatams. „Dabartinės technologijos leidžia statyti ir 20-ties aukštų namus iš medžio (pvz., HoHo Vienoje), tad tai nebėra ribojantis faktorius. Pagrindinė populiarėjimo priežastis – ekologiškumas. Jokia kita statybinė medžiaga neatauga ir neužrakina savyje tiek CO2“, – sako Dominykas Marcinonis, dirbantis projektavimo įmonėje Miunchene. Architektas medine statyba susidomėjo dar studijų laikais – jo magistro darbo tema buvo apie Lietuvos tipinių daugiabučių renovacijos medienos skydais galimybes (publikuotas „Statyboje ir architektūroje“). Miuncheno technikos universitete dirba keli medinės statybos korifėjai – architektas H. Kaufmannas ir inžinierius S. Winteris, todėl magistro studijose jam teko susipažinti su daugybe naujovių šioje srityje, konstrukciniais, energiniais ir ekologiniais statybos iš medžio aspektais. Alpių regione – Vokietijoje, Šveicarijoje, Austrijoje tai yra labai svarbi tema: statyba išlaikiusi ilgas tradicijas, yra nemažai didelių kompanijų, taikančių inovacijas, dėl didelių vietinių medienos išteklių medinė statyba yra svarbi ekonomikos šaka.

„Statyba ir architektūra“ Facebook puslapyje svarbiausias naujienas sužinokite pirmieji:


Socialinių problemų sprendimas. Socialinis būstas Vokietijoje, Miunchene (D. Marcinonio vizual.)

„Kitos statybos iš medžio priežastys aktualesnės dideliems, tankiems miestams, susiduriantiems su būsto trūkumu: medinė statyba itin greita ir tyli, dėl mažo savojo svorio puikiai tinkama antstatams ant esamų pastatų“, – sako D. Marcinonis.

Pagrindinės inovacijų kryptys, anot D. Marcinonio, yra hibridinės konstrukcijos (pvz., medžio-betono kompozitinės perdangos plokštės), kur mediena pritaikoma pačioms įvairiausioms konstrukcijoms, kombinuojant ją su kitomis, įprastesnėmis medžiagomis.

Tobulinamos ir grynos medienos konstrukcijos. Kadangi plieno ir betono gamyboje išskiriama daug CO2, ieškoma būdų, kaip visiškai išvengti šių medžiagų. Pavyzdžiui, konstrukciniai mazgai konstruojami su specialiai išfrezuotomis iškyšomis taip išvengiant metalinių jungčių, pamatams vietoj betono naudojami daugkartiniai sraigtai, klijai klijuoto medžio CLT (angl. cross laminated timber) plokštėse keičiami kietmedžio kaiščiais.

Medis – lengva ir stipri medžiaga. Taupomos lėšos logistikai, galima pastatyti daugiau aukštų

Lyginant su kitomis alternatyvomis, mediena išsiskiria ir savo tankiu. Dėl mažo svorio ją pigiau pervežti, o naudoti statybvietėje – itin lengva, ypač kai statoma naudojant surenkamus elementus. Mediena statybose leidžia taupyti laiką ir pinigus, išleidžiamus logistikai, taip pat ir darbuotojų laiką statybose. Galimybė naudoti medines konstrukcijas – geras sprendimas gausiai apgyvendintuose miestuose, kuriuose nuolat trūksta naujų būstų. Pasitelkus medieną galima paprastai pristatyti papildomų aukštų esamiems pastatams. Prie maždaug 20 proc. pastatų dideliuose miestuose būtų galima pridėti vieną ar du papildomus aukštus, jei jie būtų pastatyti naudojant medieną.

Beveik nėra atliekų

Neatsiejama statybų dalis – atliekos, tačiau statybose naudojant medieną, ypač surenkamus elementus, galima utilizuoti atliekas greitai ir pigiai. Medienos likučiai gali būti naudojami gaminant celiuliozę ar net deginimui. Pavyzdžiui, „Metsä Wood“ gamykloje Lohjoje gamybos atliekos yra naudojamos tiek pačiam fabrikui, tiek visam miestui, kuriame jis įsikūręs, apšildyti.

Naujos, laiką ir pinigus taupančios statybų tradicijos

Šiaurės Europos šalių praktiškumas ir nauji technologiniai išradimai gali neatpažįstamai pakeisti įprastas statybų technologijas. Skandinavijos šalių specialistai teigia, kad ateinančiais dešimtmečiais pasaulio miestų infrastruktūra smarkiai pasikeis – inžinerijos būdu pagaminti sluoksniuoto lukšto medienos gaminiai statybų pramonei leis statyti greičiau, lengviau ir ekologiškiau. Lengvų medienos elementų naudojimas statybose turi daug privalumų – jie yra palyginti pigūs, taupo energiją, juos galima lengvai transportuoti ir tvarkyti statybvietėje, o tai reiškia, kad ir atliekų lieka mažiau.

„Logistika gali sudaryti didelę visų gamybos sąnaudų dalį – nuo 12 iki 30 proc. Tyrimai rodo, kad medžiagas perkant iš vieno tiekėjo galima sutaupyti 6 proc. išlaidų vien logistikai“, – pabrėžia tyrėjas ir Suomijos A. Aalto universiteto architektas Matti Kuittinenas.

Aukščiausio pasaulyje medinio pastato „Mjösa“ statybos Norvegijoje („Metsä Wood“ nuotr.)

Statybvietėje medienos elementus tvarkyti lengviau

Medžiagų tvarkymas statybvietėje gali užimti iki 14 proc. viso darbo laiko, o surenkami statybiniai produktai gali leisti sutaupyti laiko itin pagerinant medžiagų tvarkymo efektyvumą.

„Medžiagų tvarkymui skiriamas laikas turi būti minimalus, nes jis daug kainuoja, bet nekuria jokios pridėtinės vertės. Geriausia, jei atskiri komponentai būtų sujungti į vieną „vienetinę apkrovą“, kurią statybvietėje būtų galima valdyti efektyviai“, – sakė „Moelven Limtre AS“, aukščiausio pasaulyje medinio pastato „Mjösa“ subrangovo generalinis direktorius Rune Abrahamsenas.

Vienas gerųjų pavyzdžių – Paryžiaus policijos būstinės rekonstrukcija. Pastato statybvietė yra judrioje vietoje, senajame Paryžiaus miesto centre, todėl išplėtimo konstrukcijos turėjo būti pastatytos itin greitai. Surenkami elementai buvo atnešti į statybvietę naktį ir pastatyti dienos metu. Lengvieji mediniai elementai buvo tvarkomi aikštelėje nereikalaujant sunkiosios technikos, todėl pastato užimtame miesto centre trūkumai buvo sumažinti.

Paryžiaus policijos prefektūros rekonstrukcija. Senajame Paryžiaus miesto centre išplėtimo konstrukcijos turėjo būti pastatytos itin greitai. Surenkami elementai buvo atnešti įstatybvietę naktį ir sumontuoti dienos metu. („Metsä Wood“ il.)

Statybą iš medžio skatina ir vyriausybės bei savivaldos sprendimai

Pasak D. Marcinonio, Vokietijoje vyriausybė ir savivalda rūpinasi, kad naujos statybos būtų kiek įmanoma tvarios, duoda ekologišką kryptį visam statybos sektoriui – dažnai savivaldybės net ne pačios statydamos, o tik parduodamos savo sklypus NT vystytojams reikalauja, kad jų statomas pastatas atitiktų tam tikrus ekologinius standartus.

Šiuo metu projektavimo biuras „PRPM Architekten“ Miunchene, kuriame dirba D. Marcinonis, neseniai baigė triaukščio socialinio būsto projektavimo darbus, kurio statyba jau pradėta. Šio objekto užsakovas yra savivaldybė, ekologiškas statybos būdas iš medžio buvo įrašytas į projektavimo sąlygas. „Praktikoje su medine statyba teko susidurti palyginus neseniai – su pirmuoju dviejų triaukščių daugiabučių projektu (18 butų) pradėjau dirbti tik 2018 metais, šiuo metu biure projektuojame dar vieną medinį namuką – apie 700 m2 ploto darželį iš medinių modulių.“ Architektas mato medinės statybos pažangą ir teigia, kad ateityje bus žymiai daugiau statoma medinių pastatų ir kitokių medžio konstrukcijų.

Kaimyninėje Latvijoje taip pat remiama medinė statyba. Šiais metais šalies vyriausybė skyrė 426 084 eurų paramą Ūkio ministerijai (ŪM) dviejų tipų energiją taupančių medinių konstrukcijų daugiabučių gyvenamųjų namų standartinių statybos projektų rengimui. „Bus skatinama neigiamo COVID-19 poveikio ekonomikai prevencija, kartu stimuliuojama ekonomika, daromas teigiamas poveikis Latvijos energetikos ir klimato tikslams pasiekti. Padidės pastatų energinis efektyvumas, plačiau bus naudojama atsinaujinanti energija pastatuose, sumažės CO2 emisija į aplinką“, – patikino Latvijos ekonomikos ministras Janis Vitenbergas.

Šiltinimo medžiagos, apsauga nuo drėgmės – taip pat ekologiškos

„Cheminės medžio apsaugos nuo drėgmės ar ugnies priemonės naudojamos tik visiškai išimtiniais atvejais. Pagal galiojantį standartą DIN68800 konstrukcinėms priemonėms (vengti kontakto su vandeniu, galimybė natūraliai išdžiūti) teikiama absoliuti pirmenybė. Dabartiniame projekte nenaudojame jokių cheminių medžio apsaugos priemonių, net fasado dailylentėms“, – teigia D. Marcinonis.

Individualaus gyvenamojo namo iš klijuoto medžio plokščių (CLT) statybos Formenteros saloje, Ispanijoje. Architektas Maria Castelló Martínezas (www.m-ar.net). (Mariós Castelló Martínezo nuotr.)

Pagrindinės triaukščio socialinio būsto konstrukcijos

Architektas D. Marcinonis plačiau papasakoja ir apie medinio pastato konstrukcijas. „Mūsų projektuojamas namas yra tik trijų aukštų, paskirtis – socialinis būstas, todėl galime taikyti kiek paprastesnes konstrukcijas.“ Dėl apsaugos nuo triukšmo reikalavimų ir medienos savybių pastato konstruktyvas yra gana sudėtingas. Pavyzdžiui, vientisos CLT plokštės su atviru apatiniu paviršiumi negali kirsti butų pertvarų, nes taip sudarytų triukšmo tiltą, todėl tiek butų pertvaros turi būti dvigubos, tiek perdangos nuo sienų taip pat turi būti atskirtos specialiais padėklais iš elastomero ar kitos medžiagos. „Susidarančioms didelėms horizontalioms apkrovoms atlaikyti naudojami masyvūs metaliniai inkarai. Metalinės jungės sudaro apie 5 proc. visos medienos darbų sąmatos“, – sako architektas.

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektura) | 2020 birželis-liepa

Norite spausdinto žurnalo kiekvieną mėnesį tiesiai į namus?

Prenumeruokite metams vos už 20 eurų!

Parašykite komentarą


Atsiliepimų nėra.