• ruukki
  • tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila

Mediniai namai ne taip jau ir bijo ugnies, kaip atrodytų

Aneta Vaitkienė 2021 gegužės 14 d.
medine statyba medienos degumas
Needpix.com nuotr.

Viena seniausių pasaulyje statybinių medžiagų ne be reikalo laikomas medis. Jis buvo naudojamas ne tik gyvenamiesiems namams statyti, bet ir tiltams, vandentiekiui ar kanalizacijai tiesti. Ir tik kitoms statybinėms medžiagoms – tokioms kaip betonas ar keraminės plytos – įgaunant populiarumą, pradėta manyti, kad mediena turi pernelyg trumpą gyvavimo laiką.

Savaime atsinaujinantis išteklius

Tačiau ne viskas taip paprasta su tuo trumpaamžiškumu: antai, Rusijos šiaurėje vis dar yra išlikę rąstinių namų, kurių amžius siekia 600–700 metų. Šiaurės Amerikoje, Kanadoje, Skandinavijoje nuo seno statomi mediniai karkasiniai namai taip pat įrodo, kad gerėjančios statybinės medžiagos, modernios tendencijos ir sprendimai leidžia rasti mūrui tvirtumu lygiavertį pakaitalą.

Be to, atsakingo vartojimo polinkis atsižvelgia ir į tai, kad šiuo metu mediena yra kone vienintelė savaime atsinaujinanti statybinė medžiaga. Didžiulis vaidmuo šiame medinių namų statybos renesanse atitenka miškingam šiauriniam regionui, besitęsiančiam nuo Norvegijos per Švediją, Suomiją ir europinę Rusijos dalį iki Sibiro.

Iš šiauriau, šalto žemyninio klimato su vyraujančiu šiaurinių krypčių vėju atkeliavusi statybinė mediena yra mažiau porėta, pasižymi ypač geromis fizinėmis ir mechaninėmis savybėmis. Statybų specialistų teigimu, šiai puikiai statybinei medžiagai iš esmės telieka išspręsti tik du klausimus – drėgnumo ir degumo.

Priimta apdoroti antipirenais

Ir jei drėgnumo klausimas išsprendžiamas atidžiu, tolygiu ir kokybišku pramoniniu džiovinimu, tai konstrukcinės medienos degumas Lietuvoje mažinamas apdorojant ją medžiagomis, neleidžiančiomis greitai įsidegti ir stabdančiomis ugnies plitimą per medines konstrukcijas. Tokios medžiagos vadinamos antipirenais, gaminamos įvairių druskų tirpalų pagrindu. Apdorojant medieną, antipireniniai junginiai į ją įsiskverbia ir pakeičia jos savybes ugnies ir karščio atžvilgiu.

Žinoma, dar neišrastas junginys, paverčiantis medieną visiškai nedegia, tačiau yra nemažai galimybių jos degumą ženkliai sumažinti. Kaitinant antipirenu padengtą medieną, labai sumažėja išsiskiriančių lakiųjų medžiagų kiekis, o paviršiuje susidaro termoizoliacinių savybių turintis anglies sluoksnis. Tokio anglies sluoksnio šilumos laidumo koeficientas yra nedidelis, tad jis apsaugo gilesnius medienos sluoksnius nuo įkaitimo ir tolesnio medienos skilimo į degiąsias dujas ir garus. Kilus gaisrui, antipirenai pirmiausia lydosi patys ir padengia medieną plėvele, lėtinančia jos terminį irimą.

VIDEO: Siekdami griauti degumo mitą, Latvijos medinių namų gamintojai įvykdė eksperimentą ir tikrino, ar mediniai namai sudega greičiau.

Kadangi dalis šilumos sunaudojama antipirenui išsilydyti, mediena mažiau kaista, o susidarę garai ir dujos iš dalies papildomai vėsina jos paviršių ir sumažina deguonies koncentraciją ties medienos paviršiumi. Visų šių reakcijų rezultatas paprastas: medinis namas, atsitikus nelaimei ir kilus gaisrui nuo neatsargaus elgesio, užsidegs kur kas vėliau, degs labai nenoriai ir lėtai, o degimo metu išsiskirs kur kas mažiau nuodingų dūmų. Visi namo gyventojai spės iš jo išbėgti ir galės išgelbėti daugiau daiktų, o gaisro nuostoliai bus kur kas menkesni ir jų pašalinimas kainuos mažiau.

Pagal STR 2.01.04:2004 statybos produktų degumo klasifikavimo reglamentą, mediniai statybos produktai priklauso D s2, d0 klasei. Iššifravus žymėjimą, tai reiškia, kad neapdorotos medinės konstrukcijos yra degios, tačiau užsiliepsnoja palyginti sunkiai, degdamos išskiria dūmų, bet degančių dalelių nesusidaro.

Panaudojus antipirenus, pasiekiama B-s1 klasė. Konstrukcinė mediena tampa sunkiai degi, jos užsiliepsnojimo temperatūra padidėja, o kai ji galų gale užsidega – išskiria labai mažai dūmų.

STR 2.02.01:2004 dalyje „Gyvenamieji pastatai“ reglamentuojama, kad I, II atsparumo ugniai pastatų E, F degumo klasės (degios ir vidutiniškai bei lengvai užsiliepsnojančios) laikančiosios konstrukcijos turi būti apdorotos atsparumą ugniai didinančiais produktais, užtikrinant ne mažesnę kaip B degumo klasę. Vadinasi, griežto apribojimo naudoti medines konstrukcijas gyvenamiesiems namams, atsižvelgiant į jų degumą, nėra.

Priešingai – daugelis medinių karkasinių namų statytojų išreiškia tvirtą įsitikinimą, kad medinės konstrukcijos yra atsparesnės ugniai už metalines, o tinkamai pastatytas medinis namas, kurio statyboms buvo naudotos kokybiškos medžiagos ir priemonės, yra kur kas mažiau degus.



Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2021 kovas

Norite žurnalo tiesiai į namus ar biurą?

Prenumeruokite metams vos už 27 eurus!

Dalintis:
Komentarai