Justina GRAINĖ

Medinė statyba jau seniai nebe ateitis – tai dabarties požiūrio į tvarumą išraiška. Lietuva, remdamasi Šiaurės šalių patirtimi, vis daugiau dėmesio skiria tvariai statybai, kurioje vis daugiau vietos atsiranda natūralioms medžiagoms. Šiemet įžengėme į permainų metus, kai visuomeninių pastatų statyboje bus privaloma naudoti organines medžiagas. Kokių iššūkių tai atneš ir ar tai reiškia, kad ir Lietuvoje greitai pamatysime medinį dangoraižį ar daugiabutį?

2019 m. pristatyta Šiaurės šalių vizija iki 2030-ųjų kelia itin ambicingą tikslą – Šiaurės regionas taps tvariausiu ir labiausiai integruotu regionu pasaulyje. Tokią ateinančio dešimtmečio viziją mato Šiaurės šalių vadovai.

Vizijai įgyvendinti nustatytos šios trys prioritetinės sritys:

• Žalias regionas. Šiaurės šalys skatins žaliąją regiono transformaciją, siekdamos CO₂ neutralumo, taip pat tvarios žiedinės ir bioekonomikos, didelį dėmesį teikdamos tyrimams dėl CO₂ mažinimo statybų ir kituose sektoriuose, siekdamos išlaikyti kuo didesnę bioįvairovę regione, remdamos tvarią ir konkurencingą gamybą.
• Konkurencingas regionas. Šiaurės šalys sieks žaliosios ekonomikos augimo, paremto žiniomis, inovacijomis, mobilumu ir skaitmenine integracija.
• Socialiai darnus regionas. Šiaurės šalys sieks integracijos ir lygybės savo visuomenėse, kurias visas sieja bendros vertybės ir stiprūs kultūriniai ryšiai.

Šių metų pokyčiai medinės statybos srityje

Didžiulį dėmesį tvaresnei statybai naudojant medieną teikia visa Europos Sąjunga, taigi ir Lietuva. Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigalioja naujas nutarimas, pagal kurį statant visuomeninės paskirties pastatus, finansuojamus valstybės lėšomis, bent pusė statybos medžiagų turės būti iš atsinaujinančių gamtos išteklių. Iki to laiko Aplinkos ministerija dar turi paruošti tikslias gaires, kaip nuostata bus taikoma. 

Pavadino proveržiu

Pristatydamas būsimas permainas, aplinkos ministras Simonas Gentvilas sakė, kad tai medinės statybos proveržis Lietuvoje, reiškiantis, kad naujos mokyklos, koncertų salės ir kiti viešieji statiniai bus statomi iš dominuojančių medinių konstrukcijų. Pirmoji paukštė jau pakilusi – šiuo metu projektuojamas Valstybinių miškų urėdijos administracinis pastatas, kuris, skelbiama, taps medinės architektūros pavyzdžiu Lietuvoje.

Pokyčiai statybų rinkoje – neišvengiami

Skaičiuojama, kad statybų poveikis klimatui siekia net 30–40 proc. nuo visų klimatui įtaką darančių veiksnių. Aplinkos ministerijos Architektūros ir inovacijų skyriaus vyresniojo patarėjo Artūro Sakalausko teigimu, tai postūmis kurti naujus verslo modelius, ekoinovacijas, siekti tvarių bei ilgaamžių žiedinės sistemos produktų iš atsinaujinančių medžiagų gamybos bei susijusių paslaugų kūrimo. 

„Skatinimas naudoti daugiau organinių medžiagų statant visuomeninius pastatus numatytas Vyriausybės programoje ir yra susijęs su Europos žaliuoju kursu bei Žiedinės ekonomikos veiksmų planu, kuriais siekiama mažinti anglies pėdsaką bei taupyti gamtos išteklius. Naudojant daugiau organinių statybos medžiagų mažinamas neigiamas poveikis aplinkai, kadangi tokie produktai tarsi užrakina savyje anglies dioksidą ir yra atsinaujinantys“, – žurnalui „Statyba ir architektūra“ sakė A. Sakalauskas.

Tapome „WoodPoP“ nariais

Tvaresnė statyba tampa viso pasaulio siekiu. Dar vienas Lietuvos žingsnis to link – prisijungimas prie įkuriamos „WoodPoP“ platformos, vienijančios vyriausybių atstovus, mokslininkus, verslo ekspertus, įvairias nacionalines organizacijas. Platformos tikslas – su mediena susijusios politikos formavimas ir įgyvendinimas visoje Europoje ir už jos ribų. Į ką bus kreipiamas didžiausias dėmesys?

• Reglamentų kūrimas ir suderinimas, medienos produktų standartizavimas.
• Platesnis medienos naudojimas statyboje ir renovacijoje, sutelkiant dėmesį į gamykloje pagamintus skydus ir konstrukcijas. 
• Akcentuojamos inovacijos ir moksliniai tyrimai, susiję su naujų organinių statybos produktų kūrimu, integruojant Europos ir nacionalinius išteklius. 
• Medienos produktų populiarinimas, visuomenės sąmoningumo stiprinimas, informavimas.

Priešgaisrinės saugos naujienos

Kartu su medinės statybos naujienomis Lietuvoje akys krypsta ir į pastatų priešgaisrinę saugą. Tad nuo 2023 m. rugsėjo 23 d. įsigaliojo Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų pakeitimai, apie kuriuos plačiau sužinosite šio numerio XXX puslapyje.

Gaisrų priežastys yra ne pastato konstrukcija, jos susietos su eksploatacija – netvarkinga elektros instaliacija, neatsargiu elgesiu.

Gaisrinės saugos projektų vadovė Irina Demidova-Buizinienė, paklausta, ar vis dar gajus mitas, esą mediniai pastatai yra degesni, sako, kad tai tik neteisingas stereotipas: „Dar neteko girdėti, kad gaisras pastate kilo dėl to, kad jis medinis. Gaisrų priežastys yra ne pastato konstrukcija, jos susietos su eksploatacija – netvarkinga elektros instaliacija, neatsargiu elgesiu.“

Pristatydama priešgaisrinės saugos naujoves, I. Demidova-Buizinienė pažymi, kad visuomeninės paskirties pastatus medinėmis konstrukcijomis projektuoti galima neribojant gaisro apkrovos, kai juose įrengiamos visos šios priemonės:

• visose pastato patalpose įrengiama stacionarioji gaisrų gesinimo sistema kartu su A tipo GAS sistema (adresuojama gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema);

• visuose pastato aukštų evakavimo(si) keliuose, kurie ribojasi ir veda į laiptinę, įrengiama mechaninė dūmų ir šilumos valdymo sistema;
• evakuacijai pastatuose, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė neviršija 9 m, įrengiamos L1 tipo arba N tipo (neuždūmijamos) laiptinės, kitais atvejais įrengiamos N tipo (neuždūmijamos) laiptinės;
• laiptinių laiptatakiams, aikštelėms, laiptų laikančiosioms dalims, vidinių sienų konstrukcijoms, laiptinių vidinėms sienoms, luboms ir grindims įrengti turi būti naudojami ne žemesnės kaip A2–s3, d2 degumo klasės statybos produktai;
• keliai privažiuoti prie pastatų, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė daugiau kaip 9 m, turi būti įrengiami ne mažiau kaip iš dviejų išilginių pastato pusių taip, kad ugniagesiai gelbėtojai automobilinėmis kopėčiomis ir automobiliniais keltuvais galėtų patekti pro visus pastato langus ir avarinius išėjimus;
• vandens kiekis gaisrui gesinti iš išorės turi būti numatytas 10 l/s didesnis, nei nustatytas Lauko gaisrinio vandentiekio tinklų ir statinių projektavimo ir įrengimo taisyklėse.

Medinių konstrukcijų galimybės

„Žiūrint iš šalies atrodo, kad papildžius reikalavimus lyg ir sudarytos geresnės sąlygos medinių konstrukcijų pastatų projektavimui, bet drįsčiau sakyti, kad nieko panašaus neįvyko, nes išvardytos priemonės yra arba sunkiai, arba neįgyvendinamos“, – sako I. Demidova-Buizinienė.
Paklausta apie medinės statybos ateitį Lietuvoje, specialistė pabrėžia, kad proveržis neabejotinai įvyks, tik gal ne taip greitai, kaip norėtųsi. „Tikiu, kad kaip ir daugelis naujovių, kurios sunkiai skinasi kelią Lietuvoje, medinių konstrukcijų pastatai įsitvirtins ir vis daugiau atsiras medinių pastatų. Bet mes labai sunkiai priimame naujoves. Tenka daug laiko skirti edukacijai ir stereotipų griovimui, todėl bijau, kad užtruksime daug ilgiau“, – teigia I. Demidova-Buizinienė.

Dviratis jau išrastas – tereikia perimti gerąją medinės statybos praktiką

Reikalavimas dėl medienos naudojimo viešosios paskirties pastatuose įsigalios tik lapkritį. Tad lieka dar šiek tiek lauko atsakyti į itin svarbius klausimus dėl įgyvendinimo. 

• Neaiškūs kriterijai. „VMG Group“ tvarios statybos ekspertas Paulius Milčius sako, kad tikroji situacija ir tai, ar tas medinės statybos proveržis įvyks, priklausys nuo tolesnių politinių sprendimų. Pavyzdžiui, kaip bus apibrėžtas 50 proc. rodiklis, kaip bus skaičiuojamas tikrasis pastato tvarumas.
• Svarbu įvertinti svorį. „Čia svarbu ne tik medienos panaudojimas ar jos kiekis, bet ir kaip iš viso bus skaičiuojamas tas 50 proc. rodiklis. Kiekvienam turi būti aišku, kas tai yra. Manau, turime vertinti ir pastato svorį. Lengvesnėms pastato konstrukcijoms pagaminti paprastai sunaudojama mažiau energijos, jas lengviau transportuoti ir montuoti, todėl jau vien dėl to medinė statyba yra draugiškesnė klimatui“, – sako P. Milčius.
• Skaičiuokime ciklus. Pasak specialisto, taip pat svarbu vertinti visą pastato gyvavimo ciklą. Atitinkami reikalavimai jau taikomi kai kuriose Europos šalyse, o artimiausiu metu turėtų būti įvesti ir visoje Europos Sąjungoje: „Paprastai tariant, kiekviena taip projektuojamo pastato statybinė medžiaga privalo turėti vadinamąjį poveikio aplinkai sertifikatą (EPD), kuriame įvertinamos ir anglies dvideginio emisijos jai pagaminti. Tačiau svarbu, kad jas skaičiuojant būtų atsižvelgta ir į tai, kiek anglies dvideginio jau yra sukaupta pačioje medžiagos žaliavoje, medienoje, ir kiek bus išsaugota pastate.“

Viešųjų pastatų statyba iš medienos gali duoti impulsą ir tai parodė Skandinavijos pavyzdys, kur jau daug metų taikomi tokie reikalavimai. Tokia viešųjų objektų statybos banga ir sukūrė prielaidas atsirasti tiek naujai medinės statybos specialistų kartai, tiek milžiniškai įvairiausių technologijų ir sprendimų bibliotekai. Anot P. Milčiaus, nereikia išradinėti dviračio – verčiau remkimės gerąja patirtimi, kurios kitose šalyse sukaupta tikrai daug. Tereikia mokėti ir norėti ja pasinaudoti.

Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“ | 2024 ŽIEMA