Čia bus įrengta 380 kvadratinių metrų ploto sodmenų rūšiavimo patalpa, 150 kvadratinių metrų ploto šaldymo patalpa sodmenims laikyti ir buitinės patalpos medelyno darbininkams.
Eglių ir pušų sodmenys išauginami iš sėklų, surinktų sėklinėse plantacijose, kitų medžių rūšių sėklos renkamos sėkliniuose medynuose ir aukštos selekcinės grupės miškuose. Urėdija sodmenimis aprūpina Mažeikių ir Akmenės rajonų miško savininkus, jų įsigyja kitų rajonų bei Latvijos miškų savininkai.
Dar 1970–1978 metais įveista 47 hektarų ploto sėklinė eglės plantacija. Iš 2007 metais surinktų kankorėžių paruošta 1200 kilogramų sėklų. 2013 metais sėklinė eglės plantacija atnaujinta: atkurta sėklinė 5 hektarų ploto aukštesnės kartos plantacija. 1998-aisiais 7 hektarų plote įveista sėklinė antros kartos pušies plantacija.
Urėdijoje yra 8 hektarų ploto geografinės kultūros, 5,4 hektaro pušies ir 7,2 hektaro eglės genetiniai draustiniai, sėkliniai eglės (6,7 hektaro), pušies (7 hektarų), juodalksnio (4,1 hektaro) ir beržo (5,1 hektaro) medynai. Geografinėse kultūrose auga pušys, kurių sėklos atvežtos iš 42 Rusijos rajonų.
Kasmet miškininkai surenka po 800 kilogramų ąžuolo gilių. Žerkščių medelyne išauginamos 65 rūšys dekoratyvinių sodmenų miškams ir sodyboms apželdinti.
Miškus įveisia ne tik derlingose teritorijose
2014 metais Mažeikių miškų urėdijos miškininkai atkūrė 276 hektarus kirtaviečių. Vykdydami Ąžuolynų atkūrimo valstybiniuose miškuose programą, tais pat metais jie pasodino 13,4 hektaro ąžuolynų ir 7 hektarus mišrių su ąžuolais miškų. Per pastaruosius penkerius metus urėdija kasmet vidutiniškai atkuria po 282 hektarus miškų. Žemės ūkiui netinkamuose plotuose, kuriuose urėdijai suteikta valdymo teisė, kasmet įveisiama vidutiniškai 14 hektarų naujų miškų.
Kirtavietėse daugiausia sodinamos eglės, pušys, ąžuolai ir juodalksniai. Kadangi kirtavietėse labai gerai atželia beržai, ateities medynai formuojami tik mišrūs, iš spygliuočių ir lapuočių veislių. Dirva kirtavietėse ruošiama mechanizuotai mikropakilimais ir aikštelėmis, o žemės ūkio plotuose – vagomis. Kirtavietės apsodinamos per 1–2 metus po kirtimo.
Opi problema, su kuria susiduria Mažeikių miškų urėdija – pastaraisiais metais miškuose ypač išaugęs kanopinių žvėrių, kurie nugraužia miško želdinius, skaičius. 2012–2014 metais pasodinti ąžuolynai aptverti tvoromis, dalis ąžuolų apsaugoti naudojant individualias apsaugas.
Lankytojams – rekreacinių objektų gausa
Mažeikių miškų urėdijoje miško lankytojams sudarytos puikios sąlygos poilsiui. Ne tik savo jėgomis, bet ir gaudama Europos Sąjungos (ES) paramą, urėdija nuolat rūpinasi rekreacine infrastruktūra ir jos priežiūra bei atnaujinimu.
Dalyvaudama Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programoje „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ Mažeikių miškų urėdija Žerkščių miške 2012 metais įrengė poilsiavietę pasinaudojusi ES parama. 10,4 hektaro miško prote įrengtos dvi pavėsinės, vandens krioklys, rekreacinis takas, pažintinė miško aikštelė, estrada bendruomenės susibūrimams, vaikų žaidimų aikštelė. Prie Ventos upės pastatyti pliažo įrenginiai.
Kasmet pasitinkant miško lankytojus suremontuojami visų poilsio aikštelių ir poilsiaviečių baldai. Norintieji pailsėti ir iš arčiau pažinti gamtą laukiami Juodeikių pušyne, kurį Mažeikių miškų urėdijos miškininkai pritaikė miško lankytojų poilsiui bei pramogoms.
