Negerai, kad yra tokių programų kaip inžinerinės architektūros, kurių kūrėjai deklaruoja, kad rengia architektus, bet iš tiesų negali suteikti jiems architekto diplomo, nes programos neatitinka ES architektų rengimo reikalavimų.
Yra ir kita problema: specialistų rengiama per daug ir per greitai, paruošimo kokybė yra vidutiniška, ir tik nuo paties studento priklauso, ar jis pasieks aukštesnį lygį. Visa to priežastis yra tai, kad mūsų aukštojo mokslo finansavimo sistema yra orientuota ne į kokybę, o į kiekybę. Demografinė duobė gali tą problemą išspręsti: studentų jau labai sumažėjo ir dar mažės perpus. Realybė bus tokia, kad turėtų bankrutuoti visa eilė programų. Aukštosios mokyklos puolusios į paniką. Mūsų sistema – bloga ir bando išsilaikyti bet kokiu būdu. O pagrindinis jos būdas – kokybės mažinimas ir kiekybės išlaikymas.
Mano požiūriu, architektų turėtų būti parengiama perpus mažiau nei dabar, jų turėtume ruošti po 7 ar 10, o finansavimas (taip pat profesūros atlyginimai) turėtų būti dukart ar triskart didesnis. Padidinti finansavimą įmanoma tik kartu darant gerus darbus, konsoliduojant patirtį ir lėšas. LAS su aukštosiomis mokyklomis galėtų daryti tyrimus, gautų jiems papildomą finansavimą. O sumažinus žmonių būtų ir kokybė geresnė, ir atlyginimai didesni.
– Jūsų gyvenimo aprašyme – daugybė šiuo metu atliekamų veiklų. Kaip jas suderinsite?
– Tai antras populiarus klausimas. Jūs matote daug mano skirtingų veiklų, o man ji viena. Vis dėlto LAS tikrai neketinu visko atlikti pats. Matau misiją suburti, sustyguoti sistemas ir atlikti monitoringą, kontrolę. Nesu tas vadovas, kuris neleidžia kitiems nieko daryti. Man patinka net kai žmonės ką nors padaro taip, kaip jiems tai atrodo geriausia.
Beje, mažiausiai šiandien veikiu UAB „Numas“ – ten esu vienas akcininkų, bet kūrybinėje veikloje nebedalyvauju. Tiesa, esu unikalių objektų mėgėjas, tad jei toks atsirastų, tikrai įsitraukčiau.
Yra dar viena nepaminėta mano veikla: jau beveik ketverius metus bendradarbiauju su Socialinių reikalų ministerija – kuriame metodiką, nukreiptą į universalaus dizaino idėją. Tai mąstymo apie aplinką pakeitimas, kai remiantis silpnąja grandimi – turinčiaisiais orientavimosi ir judėjimo sunkumų – projektuojama visiems. Siekiame, kad nė vienas projektas negautų europinio finansavimo, jei nėra deklaruota, kad bus laikomasi universalaus dizaino principo.
– Pristatant Jus kaip kandidatą ir vėliau – kaip naująjį LAS vadovą, buvo pabrėžiama, kad esate projektuojantis architektas. Ar dalyvavimas kūrybinėje veikloje turi būti svarbus renkant į administratoriaus postą ateinantį žmogų? Juk tikėtina, kad tą veiklą jam teks aukoti?
– Galiu atsakyti labai paprastai. Niekada neapsimoka aukoti kūrybos. Sutikau dirbti šiame poste, nes kolegos parodė pasitikėjimą. Pasitelksiu vadybos patirtį ir kūrybą siekdamas užsibrėžto tikslo.
DOSJĖ
Marius Pranas Šaliamoras gimė 1962 m. birželio 8 d. Vilniuje. Baigė 22-ąją vidurinę mokyklą, J. Vienožinskio dailės mokyklą, Vilniaus dailės akademijos (VDA) architektūros specialybę.
Darbovietės
1985–1986 m. – Mažeikių r. Vykdomojo komiteto architektų grupė.
1987–1989 m. – Vilniaus paminklų restauravimo institutas.
1989–1998 m. – VDA Architektūros katedros lektorius.
1998–2007 m. – VDA Architektūros katedros docentas.
Nuo 2007 m. – VDA Architektūros katedros profesorius.
Nuo 2008 m. – VDA Architektūros katedros vedėjas.
2007–2008 m. – Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkas.
Nuo 1991 m. – UAB „Numas“ architektas, projektų vadovas.
Nuo 1992 m. – Lietuvos architektų sąjungos narys.
Nuo 2005 m. – meno kūrėjas.
Nuo 2007 m. – Lietuvos architektų rūmų narys.
Reikšmingiausi kūriniai
1989 m. – Ignalinos bažnyčios konkursas, II vieta (su arch. Audriumi Ambrasu).
1991 m. – Elektrėnų bažnyčios konkursas, II vieta (su arch. A. Ambrasu, Gintaru Klimavičiumi, konsultantu dail. Vytautu Kazimieru Jonynu).
1992–1994 m. – Naujoji Apaštalų bažnyčia Vilniuje (su arch. Vytautu Nasvyčiu).
1993 m. – Memorialo žuvusiesiems už Lietuvos laisvę konkursas, III vieta (su arch. Anna Reviakina, dail. Giteniu Umbrasu).
1993 m. – Memorialo Lietuvos laisvės gynėjams konkursas, I vieta (su skulpt. Stanislovu Kuzma).
1994–1995 m. – Lietuvos Laisvės aukų memorialas Antakalnio kapinėse Vilniuje (su arch. Jūru Balkevičiumi, skulpt. S. Kuzma).
