Pirmame aukšte buvo atlikti koridoriaus, jungiančio bažnyčios šventorių su vienuolyno pastatu, vidaus ir išorės tvarkybos darbai. Skardinė stogo danga keičiama į čerpes, nes iš archyvinės medžiagos matyti, kad būtent tokia danga buvo ir pastačius pastatą.
Vienuolyno fasadai restauruoti pagal restauravimo technologiją: druskų pažeistas cokolio tinkas pašalintas ir pagal vokiečių technologiją uždėtas naujas sanuojamojo tinko sluoksnis. Langų apvadai restauruoti kruopščiai atkuriant raštą pagal autentiškus išlikusius fragmentus.
Virš trečio aukšto esančioje mansardoje perdanga dėl naujos paskirties buvo sustiprinta – čia nuo 2011 metų įrengtas Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio muziejus. Pagrindinėje ekspozicijoje atskleidžiama aktyvi šio kunigo, vyskupo, arkivyskupo, profesoriaus, vienuolio, socialinio veikėjo, diplomato veikla, sudėtingi gyvenimo įvykiai ir gilus dvasingumas. Ekspozicijos stenduose ir interaktyviuose ekranuose lankytojams pristatomi palaimintajam arkivyskupui priklausę daiktai, įvairūs dokumentai ir fotografijos, garso bei vaizdo medžiaga.
Marijampolės mokytojų seminarijos komplekso pastatas. Mokytojų seminarija įsteigta 1919 metais karininkų klubo pastate. 1925 metais buvo pastatyti seminarijos rūmai, sutvarkyta aplinka. Apie 1930-uosius įstaiga tapo viena didžiausių Lietuvoje. 1936 metais, nusprendus mokytojus rengti tuomečiame Klaipėdos pedagoginiame institute, seminarija buvo uždaryta, tačiau 1940-aisiais ji vėl buvo atkurta. Sovietmečiu pastate veikė aukštesnioji pedagogikos mokykla. Iki dabar čia veikė Marijampolės kolegijos Edukologijos ir socialinio darbo fakultetas.
Laikui bėgant pastatas nusidėvėjo ir prašėsi atnaujinimo. Prieš pradedant restauravimo darbus sienų tinkas ant rytų ir šiaurės pusių fasadų vietomis buvo pažeistas, kai kur nukritęs. Pastato vakarų fasadas ir dalis pietinio prieš keletą metų buvo dažyti, prieš tai seną tinką padengus nauju cementinio skiedinio sluoksniu. Praėjus keleriems metams po remonto, cementinio skiedinio sluoksnis daug kur atšoko nuo seno tinko, buvo sueižėjęs, fasadas pasidengęs nešvarumais. Prasta buvo ir kitų pastato dalių būklė.
2009 metais bendrovė „Vidara“ atliko stogo tvarkybos darbus. Jų metu sutvarkytos medinės konstrukcijos, įrengta klasikinio stiliaus valcuoto profilio stogo danga, stogo saugos elementai, lietaus vandens nuvedimo nuo stogo sistema ir žaibosauga. Užpernai ir pernai pagal atitinkamų pavadinimų Paveldo tvarkybos reglamentuose pateiktas technologijas buvo restauruojami fasadai.
Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija. Rygiškių Jono gimnazija pradėta formuoti dar 1840 metais, kai iš Seinų į Marijampolę buvo atkelta keturmetė mokykla. 1867-aisiais ji buvo performuota į gimnaziją. Rusų valdžia lietuvių inteligentiją siekė atitraukti nuo lenkų įtakos ir surusinti. Pirmaisiais metais gimnazija glaudėsi pirklio Babarskio namuose. Vėliau nupirktas evangelikams liuteronams priklausęs sklypas. Jame, pietinėje evangelikų liuteronų bažnyčios pusėje, į vakarus nuo Kauno gatvės, gimnazija ir pradėta statyti. Projektą parengė ir darbus prižiūrėjo inžinierius architektas Valerijus Rybarskis.
Statyba buvo baigta 1870 metais. 1890-aisiais pristatytas dešinysis sparnas, todėl centrinės didžiosios durys dabar atsidūrė nebe viduryje, bet arčiau kairiojo sparno. Vėliau pristatytame sparne buvo įrengta gimnastikos salė, o apie 1894 metus – stačiatikių koplyčia.
