Akcentų lygmeniu (ypač monotoniškose, neraiškiose reljefo vietose) matomos elektrinės dažniausiai vertinamos kaip teigiami kraštovaizdžio elementai. Stebint iš didesnio atstumo (subdominančių ir foninių elementų lygmenyse), reikšmingesnis poveikis tų elektrinių, kurios yra matomos iš regyklų kelio perspektyvos ašyje. Šiuo atveju stebėtojas ilgesnį laiką stebi ta pačia kryptimi.
Atlikta visuomenės nuomonės apklausa patvirtino, kad vizualinis vėjo elektrinių parkų poveikis yra daug didesnis nei pavienių elektrinių. Stebėdami iš nedidelio atstumo, kai elektrinės dominuoja arba iš dalies dominuoja kraštovaizdyje, respondentai kraštovaizdžio pakitimą dažniausiai įvardijo kaip neigiamą. Didėjant stebėjimo atstumui, vertinimai yra geresni – teigiama, kad pavienės elektrinės, kitaip nei parkai, stebimos iš nedidelio atstumo, kraštovaizdį keičia mažiau.
TIK SKAIČIAI
Vėjo energija XXI amžiuje tampa nacionaliniu kiekvienos šalies turtu. Apskaičiuota, kad 2020 metais vėjo elektrinės pasaulyje turėtų gaminti 12 proc. visos sunaudojamos elektros energijos dalies. Vienas vėjo energijos privalumų – itin ekologiškas šaltinis, kurio generuojamos elektros energijos naudingumo koeficientas yra 25–30 proc. (saulės baterijų naudingumo koeficientas siekia iki 20 proc.). Vėjo energija – autonominis, saugus ir vis pingantis energijos šaltinis.
Vėjo energijos technologijos tapo labiausiai plėtojamomis technologijomis visame pasaulyje. 2005 metais pasaulyje bendra vėjo elektrinių galia siekė 57 837 MW, o 2013-aisiais – daugiau kaip 318 tūkst. MW. Iki 2008 metų pagal įrengtosios vėjo elektros energijos galią pirmavo Europos kontinentas. Vėlesniu laikotarpiu (ir dabar) daugiausia naujos vėjo elektros energijos įrengiama Azijoje.
Pasaulyje pagal įrengtą vėjo elektros galią pirmauja Kinija (91 412 MW), JAV (61 091 MW), Vokietija (34 250 MW). Europoje vėjo energetika labiausiai išplėtota Vokietijoje. Šioje šalyje iš viso veikia maždaug 25 tūkst. vėjo elektrinių. Kitos pirmaujančios šalys – Ispanija, Jungtinė Karalystė, Italija ir Prancūzija.
Vis dėlto pagal vėjo elektrinių pagaminamos elektros energijos dalį, vertinant bendrą sunaudojamos energijos kiekį, 2012 metų duomenimis, pirmavo Danija – 27 proc., Portugalija – 17 proc., Ispanija – 16 proc.
Lietuvoje oficiali pirmoji parodomoji pramoninė 630 kW galingumo vėjo elektrinė 2004 metais pastatyta Vydmantų kaime (Kretingos rajonas). Jos bokšto aukštis – 78 metrai, vėjaračio skersmuo – 44 metrai, bendras aukštis – 99,5 metro. 2015-ųjų pradžioje mūsų šalyje bendras įrengtas vėjo elektrinių galingumas sudarė apie 282 MW (tai – 4 proc. visos sunaudojamos elektros energijos dalies). Iš viso Lietuvoje veikia apie 250 vėjo elektrinių. Daugiausia jų pastatyta Kretingos, Šilutės, Tauragės rajonuose.
Autoriaus dosjė
Lekt. dr. Jonas ABROMAS Klaipėdos universitete (KU) dirba nuo 2005 metų. Autorius – Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos narys (nuo 2009 metų), KU Architektūros urbanistikos ir dizaino centro „Baltijos kraštovaizdžiai“ neetatinis mokslo darbuotojas. Pagrindinės autoriaus mokslinių interesų sritys – kraštovaizdžio architektūra, kaimo kraštovaizdžio planavimas, poveikio kraštovaizdžiui vertinimas, vėjo elektrinės. Apgintos daktaro disertacijos tema – „Vėjo elektrinių vizualinio poveikio kraštovaizdžiui vertinimas“.
