• ruukki
  • tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila

„LTG Link“ vadovas L.Baužys: Lietuvai traukinius tieks garsios traukinių gamintojų kompanijos

2021 gegužės 3 d.
linas bauzys
Linas Baužys

Elektrinius keleivinius traukinius Lietuvai tieks didžiosios Europos kompanijos, sako „Lietuvos geležinkelių“ keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ vadovas.

Lietuvai ruošiantis iki 2024-ųjų visiškai elektrifikuoti ruožą Vilnius–Klaipėda, Linas Baužys sako, kad „LTG Link“ reikės 30-ies naujų traukinių, dalis kurių bus elektriniai, dalis hibridiniai – jie iki 100 kilometrų neelektrifikuoto ruožo galės važiuoti varomi iš anksto pakrautomis baterijomis.

„Jau yra įgyvendintas pirmasis etapas, yra techniniai kriterijai ir kompanijoms išsiųsti pakvietimai dalyvauti antrame etape, įsigyjant traukinius. Galiu tiek pasakyti, neatskleisdamas vardų ir pavadinimų, kad dalyvaus didžiosios, garsios Europos traukinių gamintojų kompanijos“, – interviu BNS sakė L. Baužys.

Jis taip pat pasakoja apie būtinybę traukiniais sujungti Vilnių su Ryga ir Varšuva bei svarstymus apie geležinkelį iki Palangos.

– Lietuvoje jau kurį laiką atlaisvinti judėjimo ribojimai. Kiek per tą laiką išaugo keleivių skaičius, palyginti, tarkime, su paskutinėmis savaitėmis prieš atleidžiant apribojimus ar juodžiausiomis savaitėmis sausį?

– Sunku apibendrinti. Mes turime labai didelį išsibarstymą ir statistiškai net nepadoru lyginti. Jeigu palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, tai pas mus augimas yra 250 proc. Bet suprantama, kad pernai tuo laiku buvome praradę 80 proc. keleivių srauto.

Mūsų metinis planavimas vyko spalio-lapkričio mėnesiais, kai dar nežinojome, kad bus įvestas karantinas ir, svarbiausia, judėjimo ribojimai tarp savivaldybių. Galiu pasakyti tiek, kad mes turime iš normalaus maršrutų srauto atnaujinę 75 proc. traukinių reisų. Augimas yra protingose ribose, 5-8 proc., augant kas mėnesį ar po kelis procentus, žiūrint per savaitę. Bet vėlgi, čia tam tikrą įtaką turi ir buvusios Velykos, kurių data kasmet skiriasi.

– Minėjote, kad jau 75 proc. reisų atnaujinta. Gal turite bent preliminariai nusimatę, kada dar daugiau traukinių į trasą grąžinsite? Ar yra toks poreikis?

– Nesakyčiau, kad yra. Kelis maršrutus pakoregavome, kas yra susiję su Trakais, nes savaitgaliniai oro atšilimai yra susiję su pramoginiu važiavimu. Bet vis tiek 220 reisų per dieną, kuriuos turėjome, buvo pervežant maždaug 5,5 mln. klientų (per metus – BNS). Šiemet planuojame pervežti apie 4 mln. keleivių, tai natūralu, kad tų 220 reisų šiemet greičiausiai ir neatnaujinsime.

Tai nemažai susiję su tuo pačiu oro uostu, į oro uostą dabar yra mažesnis keleivių srautas. Spėju, kad į ikipandeminius 100 proc. šiemet nesugrįšime.

RB Rail AS concept train
Projekto vizual.

– Kokias pamokas išsinešate iš pandemijos?

– Žiūrint į pandemiją, ji iš mūsų atėmė labai daug, praradome didelį srautą keleivių, bet kai į viską pasižiūrime iš šono, manau, kad ji mums davė irgi labai daug. Iš jos išsinešime tiek gerų pamokų – žiūrint į ilgalaikę perspektyvą.

Pasakysiu ir tai, kad mažėjo atsiskaitymų grynaisiais, nors vis tiek tik apie 30 proc. yra atsiskaitymai kortele. Bet net ir tas segmentas, kur sakydavome, ilgai norės atsiskaityti grynaisiais, sakykime, senjorai – per pandemiją juk visiškai buvome atsisakę grynųjų pinigų.

Dabar, kai pakalbiname kasininkus, jie sako, kad mūsų senjorai išmoko atsiskaityti kortele, nebenaudoti grynųjų pinigų. Mums ir tai yra svarbu, kad grynųjų pinigų apyvarta mūsų versle mažėtų.

Yra ir kita geresnė pusė, kas įvyko su pandemija. Pirmiausia labai gerai gali įsivertinti, kad planuojant ilgalaikę perspektyvą nebūtų pernelyg didelio optimizmo. Jeigu šnekant apie tarptautinį susisiekimą, pavyzdžiui, pernai nuo pačios idėjos iki žmonių parvežimo iš Vokietijos į Kauną praėjo dvi paros. Paprastai tokie tarptautiniai maršrutai geležinkelyje yra organizuojami tarp dviejų ir penkių metų. Greičiausias traukinys buvo Kijevas-Ryga, du metus truko. Tai parodo, kiek daug visokių barjerų galima įveikti.

– Kaip sekasi užtikrinti karantino reikalavimų laikymąsi? Ar, tarkime, jei traukinys į tam tikrą maršrutą anksčiau atvažiuodavo su dviem vagonais, dabar prikabinate dar porą, kad žmonės galėtų sėdėti per reikiamus atstumus?

– Tie dalykai, kuriuos valstybė labiau atlaisvina ar suvaržo, pas mus yra išlikę tame pačiame lygmenyje – išlaikoma socialinė distancija, bilietai parduodami šachmatų išsidėstymo principu, ne mažesniu nei vieno metro atstumu. Tas pats privalomas kaukių dėvėjimas, dezinfekcija. Tik vieną dalyką, ką darome, kas galbūt ne visai patinka – kabiname tuos klasinius, senesnius traukinius, prie kurių gali prikalbinti papildomą vagoną. Dabartiniai traukiniai yra vientisi, pavyzdžiui, yra trijų vagonų darinys ir ten negali prikabinti ketvirto.

Pavyzdžiui, nauji „Pajūrio ekspreso“ traukiniai, kurie važiuoja nuo 2016 metų – prie jo realiai negali prikabinti dar vieno vagono, prie jo turi dar vieną traukinį prikabinti. Tada važiuoja, tarkime, šeši vagonai, o papildomai reikia, pavyzdžiui, 20 vietų. Tai būtų labai neefektyvu varyti tuos du traukinius. Dėl to tarp Vilniaus ir Klaipėdos dabar važiuoja klasiniai traukiniai.

– Po kelis mėnesius trukusių griežtų ribojimų visuomenė turbūt yra kaip ta suplakta skardinė ir tikėtina, kad vasarą keleivių srautai į pajūrį išaugs. Kaip tam ruošiatės?

– Praėjusių metų vasara buvo geras gūsis – jis neviršijo ankstesnių metų vasarų, bet buvo geras keliavimas ir keleivių kreivė atrodo įdomi, W formos. Iki 2024 metų, kol neįsigysime naujų traukinių, mes vis tiek turime tam tikrą limitą, kiek galime žmonių nuvežti. Kitas limitas yra tvarkaraščiai – negalime bet kada lipti ant ratų ir išvažiuoti su traukiniu, nes pagal geležinkelio tvarkas prieš pusę metų pateikiame tvarkaraštį, kuriuo važiuosime kitais metais. Tiek, kiek reisų užsakėme pernai balandį šiems metams, kažko galime atsisakyti, bet papildomų nepridėsime.

Bet yra variantai, kaip išnaudoti klasinius traukinius, kol jie važiuoja ir prikabinant papildomų vagonų.

Rail Baltica Train Concept V2 5 9 ext station dark green 2400
Projekto vizual.

– Per pastaruosius metus buvo du griežti karantinai. Kokia jūsų finansinė situacija, kaip išlipsite iš šios situacijos?

– Svarbu turėti teigiamus piniginius srautus. Mums bus reikalinga papildoma subsidija, tiek praėjusiais metais reikėjo, tiek šiais, ir mes nesame išimtis Europos Sąjungoje. Kai kalbame apie tvarų geležinkelių veiklos finansavimą, yra tas atvejis, kai valstybė užsako nuvažiuotus kilometrus keleivių pervežimui, kas buvo padaryta ir pas mus.

Žinoma, kai planuoji traukinių užimtumą 40-60 proc., ir pas tave važiuoja penki keleiviai, o geležinkelio transportas nėra pigus, tai nemažai šalių skyrė papildomą finansavimą savo geležinkeliams – tiek ir ta pati Didžioji Britanija ar Lenkija, ar kitos šalys. Šiems metams mums dar sunku įvardinti tą sumą, kurios reikės, dar tik pirmas ketvirtis. Bet kreipėmės į Susisiekimo ministeriją dėl papildomo finansavimo.

– Iki 2024-ųjų „Lietuvos geležinkeliai“ visiškai elektrifikuos ruožą Vilnius–Klaipėda. Kaip juda elektrinių traukinių pirkimo procedūros?

– Mes paskelbėme naujų elektrinių traukinių pirkimą. Jau yra įgyvendintas pirmasis etapas, yra techniniai kriterijai ir kompanijoms išsiųsti pakvietimai dalyvauti antrame etape, įsigyjant traukinius. Galiu tiek pasakyti, neatskleisdamas vardų ir pavadinimų, kad dalyvaus didžiosios, garsios Europos traukinių gamintojų kompanijos.

Net per pačią pandemiją nuotoliniu būdu vyko pirkimo procedūros, rinkos konsultacija paskelbta. Nevykome gyvai į fabrikus – tai sunkiai įsivaizduojama, bet viskas vyksta gerai ir pagal planą.

Yra dar viena naujovė – mes pasakėme, kad niekada nebepirksime dyzelinių traukinių. Kai bus didesnė dalis mūsų tinklo elektrifikuota, bet ne pilnai, tai ten, kur tik dalis elektrifikuota, mes naudosime elektrinius baterinius traukinius, – ten, kur traukinys 100 kilometrų gali važiuoti iki pakrovimo stotelės.

– Kokia dalis iš 30-ies naujų traukinių bus elektriniai, o kokia – elektriniai bateriniai?

– 40 proc. bus pilnai elektriniai, likę 60 proc. – elektriniai bateriniai. Vilnius–Klaipėda ruožui 2024 metais bus elektriniai traukiniai, jie bus daugiau tarpmiestiniai, ilgesnėms, patogesnėms kelionėms.

Yra dar vienas labai svarbus projektas, kalbant apie žmones su specialiais poreikiais, su judėjimo negalia – visi traukiniai turės būti pritaikyti jiems, o traukinius, kuriuos turime paveldėję beveik iš sovietmečio, daugelio iš jų atsisakysime, nors jie dar galėtų važiuoti.

Rail Baltica Train Concept V2 5 6 int cafe 2
Rail Baltica Train Concept V2 5 6 int luggage 2
Projekto vizual.

– Ar šiuo metu dairotės naujų maršrutų?

– Kijevas–Minskas–Vilnius–Ryga, kalba eina apie atnaujinimą, nes mes važiavome beveik dvejus metus, yra ten tobulintinų dalykų, bet jis tikrai sėkmingai veikė ir net per tą pačią pandemiją mes jį panaudojome tų pačių ukrainiečių, dirbančių Lietuvoje ir Latvijoje, parvežimui į Ukrainą.

Matau dvi pagrindines kryptis, kurios mums būtinos. Tai yra Europos Sąjungos kaimyninių sostinių sujungimas – Vilnius–Ryga, kas, mano galva, yra būtina, ir Vilnius–Varšuva – su šiuo maršrutu turime matymą, kaip veiktume, ir yra susitarusios mūsų vyriausybės.

Su Latvija diskusijos vyksta – žinau, kad mūsų Susisiekimo ministerija yra kalbėjusi jau su Latvijos ministerija, įtikinant kolegas Latvijoje dėl tokio mašruto būtinumo. Mūsų tikslas buvo bent jau bandomąjį važiavimą padaryti šią vasarą. Ar tai įvyks – laikas dar parodys.

– Lietuva pagal tai, kiek žmonės vis dar važiuoja automobiliais, yra viena Europos Sąjungos lyderių. Galbūt pandemija paspartins žmonių persodinimą į traukinius, ar matote čia sąsąjų, galimybių?

– Žiūrint į skaičius ir užsibrėžtą strategiją iki 2030 metų padvigubinti keleivių srautą, jis pradžioje atrodė svajonė, bet kol kas viršijame lūkesčius, nes nuo 2017 metų, kai buvo keleivių srautų augimas, tai buvo po pusę milijono daugiau kasmet važiuojančių keleivių. 25 proc. per trejus metus kilimas buvo didžiausias Europos Sąjungoje.

Europos Sąjungoje kalbama, kaip žmones persodinti iš lėktuvų į traukinius. Lietuvoje mes vis dar esame tam tikros sovietinio paveldo aukos, kai žmogus savo statusą nori parodyti per automobilį ir yra žmonių, kurių niekada neiškrapštysime, nes jiems yra ne lygis važiuoti traukiniu, nes jo lygį parodo tik automobilis.

Tačiau kartos keičiasi ir mes turime ir tarp savo kolegų, kurie atėję į kompaniją nebeklausia, kada aš uždirbsiu automobiliui. Mes sakome, kad mūsų darbuotojai traukiniu važiuoja, tai yra vienas iš privalumų. Ir tai jiems labai patinka, jie tuo labai džiaugiasi. Turime kolegų iš skirtingų miestų, atvažiavusių dirbti į Vilnių, ir jie mielai juda traukiniu.

Kalbant apie tą pačią plėtrą, apie kurortus, Palangą, mes turime viziją nutiesti geležinkelį į Palangą. Tie patys kurortai nedrąsiai, bet šneka, kad kažkuriais metais automobilių nebeįsileis į miestų centrus.

– Kokioje stadijoje yra diskusija dėl geležinkelio vėžės iki Palangos?

– Esame apie tai kalbėję su Palangos meru. Jis mane net nuvežė parodyti vietą, kur turėtų būti geležinkelio stotis. Aišku, reikia įsivaizduoti, kad ta stotis jau būtų nebe tokia, kokias statydavo, tai būtų labiau kaip paprastas terminalas, kur žmonės įlipa ir išlipa.

Žiūrime, kokie yra patys geriausi būdai. Bet kokiu atveju, tai turėtų būti elektrinis ar hibridinis traukinys, valdomas autonominiu būdu, kad nebūtų ten mašinisto. Žiūrime geriausius maršrutus, ar tai būtų nuo Kretingos, ar Klaipėdos, ar kad žmogus važiuodamas iš Vilniaus visai neišlipdamas pasiektų Palangą.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

statyba ir architektura
archicad