• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

Lietuvos vandentvarka: naujas etapas – nauji iššūkiai

2013 spalio 17 d.

Vandentvarkos strategijos vedliai gali lengviau atsidusti prieš kimbant į naujus darbus – vasaros pabaigoje Europos Komisija (EK) išplatino nuotekų tvarkymo situaciją Europos Sąjungos (ES) valstybėse apžvelgiančią ataskaitą, kurioje Lietuva ir dar kelios šalys pagirtos kaip vienos geriausiai nuotekas tvarkančių ES narių.

Užduotis – orientuotis į našumą

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis ta proga įvardijo tolesnius, 2014–2020 metais numatomus, valstybės planus vandentvarkos srityje: tvarkyti nuotekas gyvenvietėse, turinčiose iki 2000 gyventojų, rūpintis esamų vandentiekio ir nuotekų sistemų renovavimu. Aplinkos ministerijos (AM) ES paramos administravimo departamento direktorius Inesis Kiškis išskyrė dar vieną prioritetinę veiklos sritį – vandens tiekimo įmonių darbo efektyvumo didinimą. „Labai svarbu suformuluoti paramos teikimo sąlygas taip, kad visas vandens ūkis būtų orientuojamas dirbti našiai“, – sakė I. Kiškis.

Šis uždavinys pirmiausia susijęs su šios srities įmonių stambinimu. Lietuvoje šiuo metu yra daugiau kaip 300 vandens tiekimo bendrovių. Bet, AM turimais duomenimis, apie 98% vandens centralizuotai tiekia 73 profesionalios įmonės. Likusius 2% vandens tiekia labai didelis skaičius įmonių, daugiausia tai – maži privatūs vandens tiekėjai, kurie paprastai rūpinasi savo poreikiais. Pavyzdžiui, pensionai, kaimo bendruomenės, turinčios savo vandens gręžinį.

Miestui teks paremti kaimą

Valstybės kontrolė dar 2010 metais pateikė išvadą, kad vandentvarkos ūkis valdomas neefektyviai. Pernai vienos konsultacinės įmonės ES paramos administravimo departamento užsakymu atliktos studijos išvados skelbė, kad Lietuvoje centralizuotai tiekiamo vandens ir nuotekų rinkimo problemos efektyviausiai būtų sprendžiamos, jei čia veiktų iki dešimties vandens tiekimo įmonių. Tai susiję ne tik su masto ekonomija, bet ir su valdymo kokybe. „Vandentvarka nėra paprasta paslauga – vanduo turi būti tiekiamas nepertraukiamai ir švarus, nuotekos turi būti kruopščiai išvalomos. Didžiosios šalies įmonės patirtį kaupia metų metus, ir dauguma nuėjo nelengvą kelią, kol to išmoko“, – priminė I. Kiškis.

AM parengtame Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme kaip skatinimas yra numatytas regioninių įmonių steigimas. Tokių šalyje yra ir šiandien – Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos miestų vandens tiekimo bendrovės yra susijungusios su rajono vandens tiekėjais, ir jos gali dar labiau stambėti – tai, AM Vandenų departamento vadovo Daliaus Krinicko nuomone, priklausys ir nuo ekonominių rodiklių, ir nuo savivaldybių sąmoningumo. Kaip pavyzdį jis pateikė neseniai susijungusias Klaipėdos miesto ir rajono vandens tiekimo įmones. Uostamiesčio rajono gyventojams nuotekų tvarkymo kaina sumažėjo perpus, o miesto gyventojams – nepasikeitė. „Taip, miestas subsidijuoja rajoną. Tokia situacija susiklosčiusi visoje Lietuvoje. Vandentvarkos ūkis paremtas masto ekonomijos principu“, – konstatavo D. Krinickas.

Kol kas maksimalaus vandentvarkos ūkio stambinimo atsisakyta. Pirmame etape bus siekiama įgyvendinti planus viename rajone palikti dirbti vieną vandens tiekimo įmonę, taigi po pertvarkos šalyje jų turėtų likti 60.

Valstybės kontrolės vertinimu, neefektyvus vandentvarkos ūkio valdymas susijęs su tuo, kad nesilaikoma seniai galiojančio licencijavimo reikalavimo.

„Licencijavimas turi užtikrinti vandens paslaugų kokybę – kad šis atitiktų higienos reikalavimus, o nuotekų tvarkymas – aplinkosauginius. Taip pat turi būti teisingai nustatyta kaina už teikiamą paslaugą – suskaičiuotos visos investicijos, mokesčiai už gamtos išteklius, suma turi būti aiški ir oficialiai patvirtinta, kad bet kuris vartotojas galėtų gauti visą rūpimą informaciją“, – komentavo D. Krinickas.

Parama – tik įsipareigojus  susigrąžinti sąnaudas

Priėmus AM parengtą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektą, įsigalios pereinamasis metų laikotarpis licencijai gauti ir vienam viešajam tiekėjui parinkti.

Teisingai apskaičiuota kaina už paslaugą reikš, kad įmonė pajėgs susigrąžinti veiklos sąnaudas. Kaip tik ši išankstinė sąlyga paramai gauti EK įtvirtinta būsimam, 2014–2020 metų, finansiniam laikotarpiui, pabrėžė AM Vandenų departamento vadovas: „Tai nieko nauja – reikalavimas įgyvendinti sąnaudų susigrąžinimo principą įtvirtintas ir ES direktyvose, ir Lietuvos įstatymuose, tik niekaip nepavyksta jo praktiškai įgyvendinti – didžioji dalis vandens tiekimo įmonių vis dar dirba nuostolingai. Bet šiandien tai jau ne siekis, kurį galima nukelti tolesniems laikams, tai – valstybės įsipareigojimas. EK nuolat imsis patikros – ministerija turės pateikti atitinkamą informaciją. Nesusigrąžinančios sąnaudų įmonės privalės pateikti planus, kaip ir iki kada vadovaujantis naujuoju įstatymu išspręs šią problemą. O jeigu ji liks neišspręsta, tikėtinos sankcijos. Kraštutinė jų – ES pinigų grąžinimas.“

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad