Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) išreiškia susirūpinimą dėl žaliųjų pirkimų įgyvendinimo: dabartinės pirkimų sąlygos yra apipintos neįgyvendinamais reikalavimais, užkertančiais kelią statybos įmonių dalyvavimui juose.
Žalieji pirkimai yra strateginė priemonė žalinti ekonomiką, vykdyti klimato politikos įsipareigojimus, skatinti ekologines inovacijas ir kelti šalies konkurencingumą. Aplinkosaugos principų taikymas naujų statybų projektų įgyvendinime yra reikšmingas žaliosios pertvarkos įrankis, rašoma LSA pranešime spaudai.
Valstybės tikslas – skatinti žaliuosius pirkimus ir didinti jų skaičių, tačiau dalyvavimo juose sąlygos šiandien yra apipintos neįgyvendinamais reikalavimais, kurie trukdo įmonėms dalyvauti juose, o institucijoms – siekti užsibrėžtų aplinkosauginių tikslų.
„Lietuvos statybų sektorius nori ir siekia prisidėti prie Žaliosios transformacijos. Vienas iš būdų – dalyvavimas žaliuosiuose pirkimuose. Tačiau šiuo metu jis – itin sudėtingai pasiekiamas. Dabar turime susidariusią situaciją, kai perkančiosios organizacijos darbų pirkimuose visus aplinkos apsaugos kriterijus pritaiko tiekėjams kaip pirkimo techninių specifikacijų ir pasiūlymų pateikimo reikalavimus bei atitinkamai atitiktį visiems aplinkos apsaugos kriterijams vertina pirkimo procedūroje“, – teigia LSA prezidentas Dalius Gedvilas.
Tokiais atvejais pirkimų dalyviams tampa itin sudėtinga dalyvauti konkurse, nes susiklosto itin didelė administracinė našta pasiūlymo pateikimo metu. Nors pirkimų vykdymo metu Darbo projektai dar nebūna parengti, pirkimų sąlygose tiekėjams iškeliami nelogiški reikalavimai. Pavyzdžiui, teikiant pasiūlymus reikia pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad visi pagal pateiktus techninius projektus planuojami naudoti įtaisai ir medžiagos atitiks pirkimų sąlygose nurodytus aplinkos apsaugos kriterijus.
Taip pat kai kuriais atvejais prašoma pateikti su pasiūlymu atitiktį patvirtinančius dokumentus dėl visų techniniame projekte numatytų elektros lempučių, santechnikos įtaisų, kietųjų dangų, gipso plokščių, termoizoliacinių medžiagų, dažų, medienos medžiagų ir gaminių, nors tikslus šių įtaisų ir medžiagų poreikis įprastai paaiškėja tik parengus Darbo projektą, ir tik po to rangovas, vykdydamas darbus, renkasi konkrečius gamintojus ir jų prekes, atsižvelgdamas į savo darbų organizavimo procesą ir eiliškumą.
LSA prezidentas pažymi, kad rengiant sąlygas statybos darbų žaliesiems pirkimams, minėtų reikalavimų įgyvendinimą būtų racionaliau nustatyti kaip sutarties vykdymo sąlygas ir statinių žalinimo sprendiniai turi būti sprendžiami techninio ir darbo projektuose, o ne kaip ekonominio naudingumo kriterijus vertinant pasiūlymus. Pasak jo, „statybininkai turi statyti pagal paruoštą techninį ir darbo projektą, o ne rašyti rašinėlius, kaip jie ruošiasi statybos metu taikyti žaliosios statybos principus“.
„LR Statybos įstatymas numato reikalavimą prieš pradedant statybą rangovui paruošti Technologijos projektą, kuris turi būti suderintas su statytoju (perkančiąja organizacija). Technologijos projekte būtina aptarti ne tik statybos organizavimo klausimus, bet ir darbų saugos, aplinkosaugos ir jame galėtų būti aptarti ir žaliosios statybos klausimai. Akivaizdu, kad visuose projektavimo stadijose turi būti techniniai- organizaciniai sprendiniai, garantuojantys žaliosios statybos koncepciją. Kokybiškai paruošta projektavimo dokumentacija palengvintų smulkioms ir vidutinėms statybos įmonėms galimybę dalyvauti žaliųjų pirkimų procese“, – teigia D. Gedvilas.
