Architektūros muziejus Lietuvoje įkurtas 1968 metais. Tačiau 2006-aisiais jis buvo uždarytas, o muziejaus fondai išsklaidyti po įvairias institucijas. Lietuvos architektų sąjunga ir Lietuvos architektų rūmai kartu su kitomis architektūros įstaigomis siekia atgaivinti šalies architektūros muziejų. Tiesa, kol kas – tik virtualų.

Padeda pažinti architektūrą

Kodėl svarbi architektūra? Tiksliau kuo svarbus atminimo apie ją saugojimas? Kai suvoki, kad architektūra yra valstybės veidrodis, tai tampa akivaizdu. Ji atskleidžia šalies galias ir negalias, parodo krašto kultūros turtus arba atvirkščiai – jo skurdą. Iš tiesų architektūra – fizinis kiekvienos kartos, epochos kultūros metraštis, kuriame galima išskaityti klestėjimo periodus, nuosmukio laikus, visuomenės vertybių kaitą.

Jei architektūra – gyvoji kultūros dalis, regima kasdien, kiekviename žingsnyje, kam dar reikalingas muziejus? Juk pastatų į jį perkelti neįmanoma. Muziejus kaip pasakotojas atskleidžia giluminius architektūros slėpinius, gyvai parodo, kas slypi už fasadų, kokios mintys, idėjos padėjo sukurti vieną ar kitą objektą. Muziejus net leidžia pakilti aukštai ir iš paukščio skrydžio pažvelgti į miestų gatves, skverus, namus kaip į originalų urbanistinį audinį.

Liko istorijoje

Nors jau septintus metus nebėra Lietuvos architektūros muziejaus, vis dėlto jo turtinga istorija paliko pėdsaką. Dar sovietmečiu įkurtas Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje, jis gyvavo beveik 40 metų, per kuriuos surinkta apie 56 tūkst. eksponatų.

Gaivinti mūsų atmintį pradedama beveik nuo nulio, ir sustoti negalima, nes tai būtų pražūtinga. Mat nemažai architektų ar su šia kultūros dalimi susijusių žmonių pasidavę apgaulingai regimybei, kad tai, kas vyksta šiandien, niekur nedings ir bus lengva išsaugoti. Šią mintį didžiajai daliai pakišo šiuolaikinės informacinės technologijos, naudojamos programos. Bet būtent jos lemia neįtikimai greitą ar staigią daiktų, vertų saugoti, žūtį, mat netikėtai sugenda, sulūžta ir pradangina iš mūsų akiračio šiandienos darbus, brėžinius.

Negalima sakyti, kad šioje srityje nieko nevyksta. Viešoji įstaiga Kūrybinių industrijų parkas Architektūros centras kartu su Lietuvos architektų sąjunga ir Lietuvos architektų rūmais, remiami Kultūros rėmimo fondo, jau trečius metus atlieka atsakingą misiją – išsaugoti ateities kartoms dalį XX ir XXI amžių architektūros palikimo. Tiesa, kol nėra fizinės vietos, realių saugyklų, visa informacija telkiama interneto erdvėje – tinklalapyje www.archmuziejus.lt. Vis dėlto Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos architektų rūmai, Architektūros centras ir Architektūros fondas vienijasi, kad Lietuvos architektūros muziejus būtų įkurtas.

Ruošiama dirva muziejui?

Kol Lietuvos architektūros muziejus neveikia, labai svarbu ir toliau – nors skaitmeniniu būdu – kaupti iš asmeninių archyvų surinktą medžiagą, nes kyla reali grėsmė ją prarasti amžiams: viena vertus, pastaraisiais metais mūsų gretas palieka vieni iškiliausių XX amžiaus Lietuvos architektūros kūrėjų, pelniusių tarptautinį pripažinimą. Kita vertus, net, regis, kai kurie neseni projektai, už kuriuos jų autoriai pelnė apdovanojimų, pamažu nyksta arba jau spėjo išnykti.

Parengta ne tik Virtualiojo architektūros muziejaus programa, bet ir jo kolekcijų formavimo metodika.Rengiant ją vadovautasi Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos nuostatais bei rekomendacijomis, skirtais skaitmeninėms kolekcijoms, o tai padės Virtualųjį Lietuvos architektūros muziejų integruoti į bendrą informacinį Lietuvos muziejų tinklą.

Pagal sukurtą bendrąją Virtualiojo Lietuvos architektūros muziejaus kolekcijų programą atrinkta 70 architektūrinių, urbanistinių objektų, daugiau kaip 400 eskizų, brėžinių, nuotraukų. Viskas buvo suskaitmeninta ir pateikta Lietuvos architektūros muziejaus tinklalapyje.