Lietuvos architektų rūmai: nauji reikalavimai vėdinamiesiems fasadams skatins architektūrinę įvairovę

Lietuvos architektų rūmai: nauji reikalavimai vėdinamiesiems fasadams skatins architektūrinę įvairovę

02autMantasPelakauskas
Manto Pelakausko nuotr.

Lietuvos architektų rūmai (LAR) teigiamai vertina lapkritį aplinkos ministro atliktus Statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ pakeitimus, kuriais atsisakoma perteklinio ir pakartotinio vėdinamųjų sistemų sertifikavimo ir tikrinimo, kuomet sistema yra surenkama iš jau išbandytų ir sertifikuotų atskirų elementų. Taip užtikrinama laisvė projektuotojams ir statytojams kurti netipinius vėdinamųjų fasadų sprendinius, siekti Architektūros įstatymu įtvirtintų tikslų, naikinamos atskirų gamintojų turėtos išskirtinės sąlygos, mažinamas jų dominavimas rinkoje.

„Didelė architektų bendruomenės dalis statinių projektavimo procedūrų supaprastinimą visada vertina teigiamai, todėl šie reglamento pakeitimai buvo ilgai laukti ir jais pagaliau įgyvendinama geroji praktika, kuomet inovatyvių statybos technologijų diegimas nėra dirbtinai stabdomas, o sudaromos sąlygos ieškoti naujų originalių sprendinių“, – sakė Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Algimantas Pliučas.

Pakeitus statybos techninio reglamento nuostatas architektams suteikta didesnė laisvė ir lankstumas rinktis statinio projekto sprendinius, rašoma LAR pranešime spaudai. Anksčiau architektai neturėjo galimybės reaguoti į rinkos naujienas ir siūlyti geriausiai statinio architektūrinę idėją išreiškiančius sprendinius, nes tiekėjai (fasadų sistemų gamintojai) dėl mažos rinkos nesiimdavo  naujų vienetinių fasado sistemų sertifikavimo ir tiekimo į rinką. Statytojai taip pat vengė finansuoti išvados dėl vėdinamosios sistemos tinkamumo naudoti rengimo kaštus ir rinkdavosi ekonomiškai ženkliai pigesnes vos kelių gamintojų siūlomas unifikuotas vėdinamųjų fasadų sistemas, taip suniveliuojant architektūrinius sprendinius ir iš esmės apribojant projektuotojų kūrybinį pasirinkimą statinio išvaizdos atžvilgiu.

Pasak A. Pliučo, pakeitimais suteikiama daugiau atsakomybės statybos inžinieriams, statytojams ir statybos rangovams, kas skatins juos labiau įsitraukti į projektavimo ir statybos procesus, geriau įsigilinti į sprendimų pritaikymą individualiems konkretaus statinio poreikiams. Kartu išlieka galimybė, siekiant greito  sprendimo (pavyzdžiui, daugiabučio namo renovacijos procese), rinktis vieno gamintojo tiekiamas ir sertifikuotas standartines vėdinamojo fasado sistemas.

Dalis su vėdinamųjų fasadų projektavimu, gamyba ar tiekimu dirbančių subjektų oponavo aukščiau aprašytiems reglamento pakeitimams motyvuodami, jog panaikinus privalomą viso vėdinamojo fasado kaip sistemos (rinkinio) įvertinimą (sertifikavimą), padidės rizika, kad bus naudojami tarpusavyje nederantys elementai ir dėl to gali suprastėti tokio fasado atsparumas ar ilgaamžiškumas. Pažymėtina, kad aplinkos ministro įsakymu numatyta kelių etapų projektuojamos vėdinamojo fasado sistemos kokybės kontrolės sistema, užtikrinanti sprendinių kokybę ir iš esmės kelianti ne mažesnius reikalavimus nei išvadą turinčioms fasado sistemoms:

  1. vėdinamoji sistema turi būti suprojektuota griežtai laikantis aktualių statybos techninio normavimo dokumentų reikalavimų;
  2. projekte turi būti aprašyti tokios vėdinamosios sistemos sprendiniai, išvardinti ir apibūdinti visi vėdinamojoje sistemoje naudojami statybos produktai ir jų savybės;
  3. vėdinamojoje sistemoje naudojami statybos produktai turi atitikti statybos produktų tiekimo rinkai reikalavimus, nustatytus 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 305/2011, Lietuvos Respublikos Statybos įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose;
  4. parengtam projektui atliekama statinio projekto bendroji arba statinio projekto konstrukcijų dalies ekspertizė;
  5. projektuotojas ir (ar) ekspertizės rangovas turi teisę privalomai nurodyti, kad vėdinamajai sistemai turi būti parengta išvada dėl vėdinamosios sistemos tinkamumo naudoti.

Lietuvos architektų rūmai pažymi, kad pakeitimais ne tik sukuriama galimybė kurti kokybiškesnę ir įvairesnę gyvenamąją aplinką, bet kartu statybų dalyviai skatinami ir atsakingai rinktis statybų partnerius – architektus projektavimo etape ir rangovus statybų metu, kad būtų pasiektas pageidaujamas ir tvarus rezultatas.

Temos: Algimantas Pliučas, Lietuvos architektų rūmai, Vėdinamieji fasadai, vėdinamojo fasado sistema

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

Susiję straipsniai
Susiję straipsniai