Nuosavas būstas daugeliui lietuvių neabejotinai yra vienas svarbiausių gyvenimo pirkinių. Nenuostabu, kad jam besiruošdami gyventojai įvertina daugelį skirtingų dalykų – nuo būsto plano iki vaizdo pro langą. Vis tik darnios nekilnojamojo turto plėtros ir statybų bendrovės „YIT Kausta“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad, rinkdamiesi būstą, lietuviai labiausiai atsižvelgia į jo vietą (76 proc.) ir kainą (72 proc.). Nekilnojamojo turto ir finansų ekspertai vertinant šiuo aspektus pataria žvelgti plačiau ir nepamiršti tam tikrų svarbių dalykų.
Svarbu įvertinti plėtrą
Bendrovės „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas sako, kad vertinant norimo įsigyti būsto vietą patartina pasidomėti ir tuo, kaip ta vieta gali kisti ateityje – koks teritorijos apstatymas yra suplanuotas, kiek ir kokios paskirties pastatų ten gali atsirasti artimiausioje ateityje.
„Svarstant įsigyti būstą tam tikroje miesto dalyje, reikėtų įvertinti tos vietos dinamiką ir perspektyvas bent keletui metų į priekį. Galbūt tai yra atgyjanti miesto dalis, kur pamažu persikelia miesto gyvenimas, yra plėtojama infrastruktūra? Būstas tokioje vietoje gali būti gera investicija. Tačiau būna ir taip, kad pasirinkę būstą nuošalesnėje, daugiau privatumo suteikiančioje miesto vietoje po kelerių metų jo gyventojai yra apsupami daugybės naujų daugiabučių arba ramybės oazės netenka dėl šalia iškilusio didžiulio prekybos centro“, – sako K. Vanagas.
Dėl to, anot K. Vanago, visuomet patartina vertinti ne tik dabartinę situaciją, bet ir žvelgti kiek toliau į ateitį, domėtis miesto plėtros planais.
Pasak banko „Swedbank“ gyventojų finansavimo eksperto Tomo Puliko, finansuojantis bet kokio būsto pirkimą, būsto paskolos išdavimo procesas išlieka toks pat, nesikeičia ir pagrindinės paskolos išdavimo sąlygos – visais atvejais kliento pajamos turi būti pakankamos, visų kliento turimų įsipareigojimų suma negali viršyti 40 proc. jo mėnesinių pajamų, maksimalus paskolos laikotarpis negali viršyti 30 metų ir klientas privalo būti sukaupęs ne mažesnį nei 15 proc. pradinį įnašą. Vis dėl to verta atkreipti dėmesį, kad tam tikrais atvejais bankui įvertinus perkamo būsto likvidumą, gali būti prašoma ir didesnio pradinio įnašo.
Rekomenduoja įvertinti išlaikymo išlaidas
Tuo metu vertinant būsto kainą K. Vanagas pataria atsižvelgti ir į išlaidas, kurios gali būti patirtos būstą jau įsigijus.
„Daugeliu atveju šiek tiek didesnės investicijos į kokybišką, aukštos energetinio efektyvumo klasės būstą su kaupu atsiperka dėl mažesnių jo išlaikymo ir priežiūros išlaidų. Be to, pravartu pasidomėti, kokios yra būsto garantinės priežiūros sąlygos, kaip statytojas jų laikosi. Visa tai gali padėti išvengti nemažų išlaidų jau apsigyvenus būste“, – sako K. Vanagas.
Tai, kad gyventojai šio patarimo vis dažniau laikosi, rodo ir atliktos apklausos rezultatai. Jie atskleidžia, kad investuodami į nuosavą būstą gyventojai šiandien įvairiais būdais stengiasi pasidomėti statytojo patikimumu. Dviem trečdaliams gyventojų tai padaryti padeda informacija apie statytojų garantinių įsipareigojimų laikymąsi. Kiek daugiau nei pusė (51 proc.) žmonių įvertina tai, kiek ilgai statytojas vykdo veiklą, o 46 proc. – pasidomi jo finansiniu stabilumu.
Prisideda papildomi kaštai
T. Pulikas savo ruožtu pažymi, kad vertindami būsto kainą, gyventojai neretai pamiršta įsivertinti galimas papildomas su jo įsigijimu susijusias išlaidas.
„Įsigyjant būstą su paskola prisideda tam tikri papildomi mokesčiai ir, nors lyginant su būsto kaina, jie paprastai nėra dideli, šias išlaidas taip pat reikėtų žinoti. Jas sudaro turto vertinimo, paskolos sutarties, turto įkeitimo, hipotekos įregistravimo mokesčiai. Be to, svarbu prisiminti, kad su paskola įsigytą turtą privalu apdrausti visam finansinio įsipareigojimo laikotarpiui“, – sako T. Pulikas.
Anot eksperto, nepriklausomai nuo to, ar būsto įsigijimas finansuojamas su būsto paskola, ar ne, pirkėjas taip pat turi sumokėti mokesčius, susijusius su pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymu ir nuosavybės į įsigytą būstą įregistravimu.
Vertina vis daugiau kriterijų
Apklausos duomenimis, įsigyjant būstą gyventojams taip pat yra svarbu geros susisiekimo su įvairiomis miesto dalimis galimybės (60 proc.), maži būsto išlaikymo kaštai (57 proc.), patogus jo išplanavimas (33 proc.), vieta automobiliui (31 proc.), būsto dydis (27 proc.), saugi ir rami aplinka (26 proc.).
„Gyventojai šiandien nori, kad įsigyjamas būstas atitiktų visus jų lūkesčius ir suteiktų papildomų pridėtinių verčių – pavyzdžiui, išskirtinę kultūrinę ar istorinę aurą, galimybę jausti miesto gyvenimo ritmą, turėti privačią terasą. Kreipiamas dėmesys ne tik į tai, kuriame rajone būstas yra ar kokio jis dydžio, bet ir į pro langus atsiveriančius vaizdus, galimybę turėti uždarą žalumos oazę su vaikų žaidimo aikštele ir panašius dalykus“, – pastebi K. Vanagas.
Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojų apklausą bendrovės „YIT Kausta“ užsakymu atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Norstat LT“. Apklausoje dalyvavo pusė tūkstančio didžiųjų šalies miestų gyventojų.
