Nesunku buvo nuspėti, kuriose vietose yra didmiesčiai – tai išduoda ryškiai šviečiantys taškai.

„Kodėl svarbu užtikrinti energinį efektyvumą? Kas atsitiks augant energijos poreikiui ir naudojant tik iškastinį kurą? Atsakymai šiandien daugeliui žinomi, tačiau perspėjimai dėl galimų pasekmių dar ignoruojami. Jau seniai žinoma, kad didėjant į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekiui šiltėja klimatas. Dėl to tirpsta ledynai, ima kilti vandenynų lygis. Šiandieninė pabėgėlių problema po tam tikro laiko atrodys menka, nes dėl klimato atšilimo ir jūros lygio pakilimo į Europą gali plūstelėti apie 200 milijonų pabėgėlių“, – įspėjo M. Mulleris.

Jis sakė, jog reikia kaip įmanoma mažinti priklausomumą nuo iškastinių energijos šaltinių. Akivaizdus pavyzdys, kodėl reikia pereiti prie alternatyvių energijos rūšių – avarija Fukušimos atominėje elektrinėje Japonijoje. Šis pavyzdys privertė Vokietiją priimti sprendimą atsisakyti visų atominių elektrinių ir ieškoti kitų sprendimų. Tai planuojama padaryti iki 2028 metų. Vokietija taip pat planuoja iki 2022 metų 40 proc. sumažinti anglies dvideginio išmetimą į atmosferą, o iki 2020 metų pasiekti, kad 33 proc. elektros energijos būtų gaminama naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius.

Konferencijoje dalyvavę Vokietijos verslininkai pristatė eilę technologijų, leidžiančių siekti pastatuose energinio efektyvumo, mažinti energijos vartojimą. Buvo pabrėžta kokybiško vėdinimo, kokybiškos pastatų termoizoliacijos svarba. O Miuncheno taikomųjų mokslų universiteto profesorius Herbertas Plischke supažindino su apšvietimo poveikiu galvos smegenų funkcijoms ir žmonių darbingumui.