• ruukki
  • tikkurila
  • tikkurila
  • ruukki

2015 spalio 16 d.

Šiuolaikinės technologijos statybose leidžia pasiekti rezultatų, kurie prieš keliolika metų buvo sunkiai įsivaizduojami. Svarbu tik nenumoti ranka į tai, kas leidžia pagerinti gyvenimo kokybę. Šią tiesą mūsų šalies statybininkams bei suinteresuotų valstybės institucijų vadovams priminė Vokietijos mokslininkai bei verslininkai.

Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų surengtoje konferencijoje „Energiškai efektyvi statyba ir renovacija“ buvo išsakyta nuomonė, kad būtina ne tik atnaujinti pasenusius daugiabučius namus, bet modernizuojant juos siekti ir kuo aukštesnių energinio efektyvumo rezultatų.

Vokietijos ambasados Lietuvoje patarėjas ekonomikos ir politikos klausimais Michaelis Morgensternas pastebėjo, kad mūsų šalis imasi įgyvendinti labai įdomių ir svarbių projektų energetikos srityje. Tačiau kartu atkreipė dėmesį, jog svarbu didinti energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Čia vokiečiai įžvelgia didelių galimybių bendradarbiauti su lietuvių valdžios institucijomis, mokslininkais bei verslininkais.

„Vokietija šiandien turi daugiau patirties modernizuojant pasenusius daugiabučius, siekiant gerinti pastatų energinę klasę. Energinis efektyvumas yra vienas svarbiausių modernios energetikos politikos ramsčių“, – pabrėžė M.  Morgensternas.

Energinio efektyvumo svarbą paminėjo ir Lietuvos aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. Anot jo, pastatus renovuojantys statybininkai privalo didelį dėmesį skirti darbų kokybei, budrūs turi būti ir statybų techniniai prižiūrėtojai.

„Kokybiškai atlikti darbai leis įgyvendinti tikslą sutaupyti kuo daugiau energijos, mažinti jos suvartojimą bei tausoti aplinką. Pažvelgus į skaičius, jie atrodo tikrai solidžiai, energijos sutaupymas atskiruose pastatuose siekia 40 procentų, o kai kur ir 60 procentų. Dar įspūdingesnis skaičius būtų suskaičiavus, kiek iš viso sutaupoma šilumos energijos kilovatvalandžių“, – kalbėjo aplinkos ministras.

Vertindamas Vokietijos patirtį, jis paminėjo kvartalinės renovacijos projektus, kuriems įgyvendinti ypač naudinga būtų vokiečių pagalba. Anot K. Trečioko, ateityje turėtų vykti tik kvartalinė renovacija, kai sutvarkomi ne tik patys namai, bet ir aplinka, atnaujinama infrastruktūra.

Šiuo metu yra suderinta 3660 investicinių projektų ir gyventojai jau pasirengę renovacijai. Dalis šių projektų jau derinama su atitinkamomis institucijomis dėl finansavimo. Būtent šis klausimas šiandien tapo nemažu iššūkiu, nes vidutiniškai per dieną į pasenusių pastatų modernizavimą investuojamas milijonas eurų.

Aplinkos ministras pažymėjo ir renovacijos proceso kuriamą pridėtinę vertę: projektuose dirba daugiau kaip 250 statybos įmonių, kurios moka mokesčius valstybei, sukuria naujų darbo vietų, sukuria nemažą bendrojo vidaus produkto dalį.

Nuo praėjusių metų visi renovuojami pastatai turi būti ne mažesnės nei C energinio efektyvumo klasės, o naujai statomi – B energinio efektyvumo klasės. Pagal ES reikalavimus nuo 2020 metų naujai statomi pastatai privalės atitikti A+ klasę. Ministras K. Trečiokas mano, kad laukia nemažas iššūkis. Ir nors jo vadovaujamos ministerijos specialistai žino, kaip reikėtų ruoštis naujovėms, žino, kaip jau dabar galima gerinti esamą renovacijos tvarką, Vokietijos patirtis labai praverstų.

Konferencijoje kalbėjęs Vokietijos Federalinės ūkio ir energetikos ministerijos eksporto skatinimo programos įgaliotasis konsultantas Maximilianas Mulleris pademonstravo nuotrauką, kurioje matyti Europa nakties metu.

Komentarai

Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
statyba ir architektura
archicad