Užsakovai patiki ne visada             

G. Natkevičius atkreipia dėmesį – betonui reikia priderintos aplinkos. Jis suskamba tada, kai šalia atsiranda kokybiška medžiaga: medis, stiklas ar kiliminė danga.

Architektas džiaugiasi savo sumanymu panaudoti trisluoksnę betono plokštę statant bendrovės „Yvabaltė“ žemės ūkio technikos prekybos ir priežiūros centrą Kėdainių rajone. Ten panaudotos surenkamosios betono plokštės, kurios nuspalvinamos dar gamybos metu. Geltonas pernai atidaryto centro pastatas šviečia iš tolo.

„Tiesa, užsakovas buvo truputį išsigandęs dėl spalvos nelygumo. Supratome, kad jis kiek kitaip įsivaizdavo galutinį rezultatą, o ir minia patarėjų siūlė pastatą nudažyti lygiai. Bet čia ne plastikas, čia – akvarelė, gyva, besikeičianti spalva. Neseniai pravažiavau – jis tikrai puikiai atrodo: minkštas, jaukus pastatas“, – patikino G. Natkevičius.

R. Palekas vietos natūralaus betono fragmentams randa beveik visuose projektuojamuose objektuose. Prieš du mėnesius oficialiai atidarytas Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras – ne išimtis. Čia iš betono išlietas įėjimo tambūras. Medžiaga ir šiuokart parodė savo kaprizingumą, bet nedidelės problemos buvo išspręstos lengviau nei 2005–2006 metais statant naująjį parodų centro „Litexpo“ pastatą, kur betoninė buvo visa prie įėjimo esanti siena bei kolonos. Tada užsakovai primygtinai prašė panaikinti išsiskyrusio cemento pienelio pėdsakus. „Aš pats to tikrai nebūčiau daręs, bet tąkart parinkome kuo mažiau natūralaus betono jausmą keičiančią emulsiją ir, padengę ją, išlyginome sienos spalvą“, – komentavo architektas.

2004–2005 metais sostinėje iškilusiame R. Paleko komandos projektuotame verslo centre „Victoria“ irgi turėjo būti atiduota duoklė betonui – tokią apdailą norėta padaryti visame komunikacijų branduolyje: laiptinėje, liftų aikštelėse.„Dėl tam tikrų priežasčių palikti natūralų, netinkuotą betoną neišėjo, tad tiesiog pajuokavome toje erdvėje eksponuodami tą patį betoną vaizduojančią fotografiką“, – pasakojo R. Palekas. Lankytojams betono poros primena mėnulio vaizdus.

Prieš kelerius metus R. Palekas ir jo kolegos buvo suprojektavę visą betoninį pastatą – tai buvo kultūros centro Siguldoje projektas. „Buvome jau net klojinius pasibraižę. Bet projektas neįgyvendintas, nes prasidėjo krizė, visi procesai sustojo, – apgailestavo R. Palekas. – Be to, tai būtų buvusi tikrai sudėtinga užduotis. Kartais nutinka, kad jau padaręs darbo brėžinius pamatai realias statybininkų galimybes ir supranti, kad nieko nebus – jie to tiesiog nepadarys.“