Lukiškių aikštėje stovintys du realaus dydžio Laisvės kalvos segmentai leis pamatyti mažą dalį visos būsimos skulptūros, skirtos įamžinti ir pagerbti kovojusiųjų ir žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą.
Pristatydamas Laisvės kalvą, autorius teigė, kad jo tikslas yra sukurti paminklą Lietuvos kovų istorijai, kuris nenurodo konkrečių atminties maršrutų – datų, pavardžių, įvykių, tačiau užveda ant kelio, pasiūlo kryptį.
„Mūsų šalies istorija – ištisa kova už išlikimą, laisvę, nepriklausomybę. Išskirti vieną periodą arba atskirus herojus nebūtų teisinga kitų atžvilgiu, todėl pasirinkau kalbėjimą simboliais. Noriu, kad žiūrovas čia pats atrastų savo žiūrėjimo tašką, savo santykį su memorialu ir istorija, nenurodydamas, kur žiūrėti, ką liesti ir ko neliesti. Tai yra paminklas tiems, kurie kovojo už laisvę, todėl ir santykis su juo turi būti laisvas“, – teigė A. Labašauskas.
Ką simbolizuoja Laisvės kalva?
Fasadinė Laisvės kalvos pusė – tai miško memorialinė siena. turintis daugybę sluoksnių: nuo pasaulio medžio, pagoniškų šventųjų giraičių, medžiuose įsikūnijusių sielų iki krikščioniškojo gyvybės medžio.
„Šis įamžinimas suprantamas veikiau simboliškai nei skaičiuojant konkrečius Laisvės darbininkus ir didvyrius, nes visų išvardinti neįmanoma. Todėl siūlau juos regėti kaip Laisvės mišką – kaip jėgą, kuri veikia išvien ir vis iš naujo atgimsta. Kažkas žiūrėdamas į šią miško sieną susikaups ir prisimins istoriją, kažkas skaitys partizanų slapyvardžius“, – pasakojo autorius.
Tuo tarpu kita Laisvės kalvos dalis – už miško sienos būsima supilta kalva – kviečia švęsti laisvę. Pasak autoriaus, būdami viešoje aikštės erdvėje kiekvieną akimirką žmonės kuria vis naują Laisvės vaizdinį, turintį daugybę scenarijų ir priklausantį jį kuriantiems laisvos Lietuvos gyventojams.
„Ant kalvos pievoje bėgiojantys vaikai, aitvarus leidžiantys paaugliai, kava besimėgaujantys tėvai ar šachmatais žaidžiantys senjorai – laisvi laisvos šalies piliečiai – yra gražiausias monumentas laisvei. Ta gyvybė, kuris virs ant Laisvės kalvos, bus aiškiausias Laisvės kovų rezultatas“, – sakė skulptorius.
Užlipusius ant Laisvės kalvos saugos natūralus memorialinės miško sienos suformuotas 1,1 m aukščio barjeras.
Sudėtingas liejimo procesas
Gerokai ilgiau nei metus dirbtuvėse praleidęs skulptorius teigia, kad Laisvės kalvos kūrimas prasidėjo nuo pasivaikščiojimų miškuose, kuriuose jis rinko medžių kamienų bei žievių pavyzdžius.
„Molėtų rajone ir Vilniaus Vingio parke surinkau žievių bei kamienų, kurių atspaudus dabar matote Laisvės kalvos makete. Iš medžio, molio ir gipso sukurtą formas užpildęs betonu, gavau du Laisvės kalvos segmentus, kurių kiekvienas sveria po tris tonas. Tokių segmentų reikės daugybės, todėl visas kalvos liejimas pareikalaus kruopštaus ir ilgo darbo“, – sakė A. Labašauskas.
Jam padėjo komanda, kurią sudaro penki nariai: nuo projekto koordinatorių iki architektų ir kraštovaizdžio specialistų.
„Tačiau konsultacijų ir pagalbos sulaukiau iš gerokai platesnio žmonių rato – tariuosi ir konsultuojuosi su skirtingų sričių ekspertais. Šio pirmojo besibaigiančio etapo tikslas – sukurti kokybišką Laisvės kalvos maketą, kuris padėtų atsakyti į profesinius klausimus, aptarti gautą rezultatą su Vilniaus miesto savivaldybe ir po to tęsti darbus kol bus pasiektas galutinis tikslas“, – pasakojo skulptorius.
Planuojama, kad Laisvės kalvos maketas Lukiškių aikštėje stovės dvi savaites.
Plačiau apie Laisvės kalvos idėją ir jos įgyvendinimą galite susipažinti svetainėje www.laisveskalva.lt.
A. Labašausko Laisvės kalvos idėja laimėjo Vyriausybės inicijuotą ir Kultūros ministerijos bei Šiuolaikinio meno centro skelbtą memorialo Lukiškių aikštėje konkursą.
Vilniaus savivaldybės inf.
