• ruukki
  • tikkurila
  • tikkurila
  • ruukki

Kūrybinėse dirbtuvėse – sostinės Aukštamiesčio ateities vizijos

2016 lapkričio 14 d.

Aukštamiestis – aukštutinio Naujamiesčio dalis, kurios nemažą teritorijos dalį užima egzistuojančios ar buvusios pramonės teritorijos, kur ne kur vykstančios jų konversijos. Potencialiai tai – vieta, kuri gali tapti pasauliniu menininkų, kūrybingų žmonių, turistų traukos tašku. Šia idėja tiki kūrybinių dirbtuvių „Aukštamiesčio viešosios erdvės“ organizatoriai.

Pasaulio didmiesčiai jau seniai didžiuojasi išvystytais buvusiais industriniais rajonais, kurie pasižymi kūrybiškais sprendimais, garsėja kaip menininkų rezidencijos. Jie yra patrauklūs tiek vietos gyventojams, tiek svečiams, kas labai svarbu, turint minty Vilniaus Naujamiesčio geografinę padėtį.

Pagrindinis kūrybinių dirbtuvių „Aukštamiesčio viešosios erdvės“ tikslas – su menininkų ir vietos gyventojų pagalba sukurti ryšį su istorija (buvusiomis ar esamomis pramonės ar gyvenamosiomis teritorijomis) išlaikantį aukštutinės Naujamiesčio dalies charakterį atspindinčių viešųjų erdvių tinklą. Susivieniję menininkai ir vietos gyventojai kūrybinėse dirbtuvėse konceptualiais sprendimais, per menines invazijas kuria viešųjų erdvių tinklą, kuris sustiprintų kūrybingo Aukštamiesčio viziją.

Lapkričio 20-ąją menų fabrike „Loftas“ visi Aukštamiesčio gyventojai, neabejingi savo aplinkai ir gyvenimo kokybei, kviečiami įvertinti architektų pastangas padaryti mikrorajoną patrauklesnį, patogesnį ir kūrybiškesnį.

Kol architektų komandos kartu su kraštovaizdžio specialistais ruošiasi kūrybinių dirbtuvių „Aukštamiesčio viešosios erdvės“ maratonui, kuris tęsis net tris dienas, organizatoriai siūlo susipažinti su architektams pateiktomis užduotimis.

1. Atlikti vietos tyrimus (stebėjimas, kas ir kaip vyksta dabar erdvėse,bendravimas su žmonėmis) ir SSGG analizę.

2. Ištirti kontekstą ir remtis vietos tapatumu, daugiasluoksniu, paremtu istorija, dabartimi, bet nukreiptu į ateitį (istorinė pramonės teritorija, kuri naudojama kaip inspiracijos šaltinis, pamažu transformuojasi į kūrybininkų miestą).

3. Atlikti teritorijų analizę: nustatyti / suformuoti viešųjų erdvių ribas, reikalinga teritorijų integracija į miesto ir vietos audinį (jų atvėrimas į išorę: atpažįstamumas, pasiekiamumas, atvirumas visuomenei bei tvari plėtra, atsižvelgiant į potencialų naudotojų kiekį).

4. Pasiūlyti urbanistinių-architektūrinių-kraštovaizdžio sprendinių, atsižvelgiant į:
a) jau egzistuojančius vietų naudojimo būdus,visuomenės / vietos gyventojų pageidavimus, lūkesčius (remtis apklausos reziume ir pačių surinktais duomenimis);
b) energinį efektyvumą;
c) gamtinių elementų naudojimą teritorijų sėkmingam veikimui (lietaus vandens surinkimas ir panaudojimas sklype, biologinės įvairovės miesto kontekste kūrimas pagal esamas gamtines sąlygas, želdinių sezoniškumas ir vizualinė įtaka aplinkai, sezoninė kaina ir eksploataciniai niuansai);
d) deramą mastelį, aukštingumą (remtis ekspertų rekomendacijomis ir pateikta medžiaga).

5. Apmąstyti scenarijus, kokiu būdu šios vietos turėtų pritraukti naudotojus.

6. Užtikrinti funkcinę darną per viešųjų erdvių paskirčių įvairovę ir sinergiją, patogumą, sklandų judėjimą rajone ir pačiose viešosiose erdvėse: funkcinis sprendimas turėtų būti siūlomas atsižvelgiant į gyventojų poreikius, kuriama bendrarajoninė erdvė (mąstyti apie schemoje pažymėtas 3 erdves kaip apie sistemą): paskirčių įvairovė ir sinergija (aktyvios-pasyvios rekreacinės veiklos), patogumas (zonos išdėstytos nedideliais atstumais viena nuo kitos, aiški logika, padedanti orientuotis lankytojams).

Registracija į renginį.

architektai_aukstamiescio_dirbtuves

Komentarai

statyba ir architektura
archicad