Blog

Kūrybinėse dirbtuvėse atsakyta į daugelį klausimų

Organizatorių nuotr.

Pasaulinio garso menininko Stasio Eidrigevičiaus darbų laukia Panevėžys – čia ruošiamas ypatingas menų centras, pretenduojantis tapti tarptautinio masto kūrybos buveine. Dar pernai, spalio 10 dieną, S. Eidrigevičius ir Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas pasirašė ketinimų protokolą dėl dalies S. Eidrigevičiaus darbų dovanojimo Panevėžio miestui. Ieškant galimybių įkurti Stasio Eidrigevičiaus menų centrą (SEMC) Panevėžyje, susibūrė entuziastai, kurie talkina kuriant SEMC viziją.

Vienas svarbių žingsnių kelyje ambicingos vizijos link – porą mėnesių vykusios kūrybinės dirbtuvės „Stasio Eidrigevičiaus menų centras“, kurias organizavo Architektūros kokybės vystymo asociacija kartu su partneriu – Panevėžio miesto savivaldybe. Kūrybines dirbtuves rėmė Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupė.

Pirmojo vasaros penktadienio popietę Panevėžio apskrities G.Petkevičaitės–Bitės viešojoje bibliotekoje buvo viešai pristatyti ir aptarti kūrybinių dirbtuvių rezultatai.

Komandų tyrimai pasitelkus analizę ir kūrybą

Keturios kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavusios architektų komandos susirinkusiems pristatė savo du mėnesius vystytus skirtingus architektūrinius-urbanistinius Stasio Eidrigevičiaus menų centro scenarijus:

1. Studija „Processoffice“ (V. Biekša, R. Kilčiauskas, M. Kanevičius, A. Dovydavičiūtė, E. Matulaitytė (Vilnius)) kūrė koncepciją – jie tyrė, kaip centras galėtų įsikurti esamame kino centro „Garsas“ pastate, jį rekonstruojant.

Komanda galutinio pristatymo metu pasiūlė tris galimus variantus:

1) Esamo kino centras „Garsas“ pastato pritaikymas iš esmės nekeičiant modernistinio pastato architektūros ir vidaus erdvių parametrų („Garsas“).
2) Esamo kino centras „Garsas“ pastato rekonstrukcija maksimaliai išnaudojant tūrio parametrus ir juos papildant naujomis funkcijomis bei subtilia intervencija fasaduose („Garsas +“).
3) Atsisakant visų atpažįstamų architektūrinių modernistinio kino centro „Garsas“ bruožų. Siūloma nuardyti priekinę pastato dalį ir panaudoti tik įspūdingą KC „Garsas“ pastato pagrindinės salės tūrį, jį pritaikant ekspozicijai („Dėžė“).

Savo darbu „Processoffice“ parodė, kad netgi nekeičiant pastato parametrų galima įkurdinti jo vietoje mažesnės programos centrą. Lygia greta „Processoffice“ kolektyvas atliko analizę, lygindamas dydžiu panašius į Panevėžį kitų šalių miestus ir juose esančius menų centrus. Išryškėjo tendencija, kad panašaus dydžio yra ir patys menų centrai. Iš esmės, sakė vienas autorių, M. Kanevičius, jie neviršija 3500 kv. m ploto, todėl ir SEMC „Processoffice“ siūlo kurti ne didesnį.

2. Studija „Arches“ (E. Neniškis, A. Liola, A. Brazauskaitė, E. Geštautaitė, A. Marma, A. Kazickas (Vilnius) ieškojo būdų, kaip pastatyti menų centrą šalia esamo „Garso“ pastato. Visų pirma komanda panagrinėjo aplinką, lankytinus kultūrinius „taškus“ mieste ir padarė išvadas, jog naujo traukos punkto vieta patenka į patį veikos sūkurio centrą, 5 minučių pėsčiomis nuo „taško iki taško“ apskritimų sankirtą. Architektai pasiūlė aplink esamą pastatą pristatyti vieno aukšto tūrį, šalia kurio suformuojama aikštė – meno kiemas, jo ribas žymi kolonos (kompleksas viršytų 5000 kv. m plotą). Pastato stogą architektai taip pat savo projekte pritaikė menų centro veiklai, fasadai tampa Stasio Eidrigevičiaus kūrinių projekcijų ekranais, ekspozicine erdve – „Stasio drobėmis“. „Arches“ tyrimų išvada – šioje vietoje galėtų tilpti net 10 000 kv. m pastatas, tad viskas priklausytų nuo suformuluoto turinio.

3. Studija „METRO architektūra“ (J. Biliūnas, T. Džiugytė, P. Kisielis, A. Mačiulis, D. Gudavičiūtė (Vilnius)) išbandė scenarijų SEMC vietoj kino centro „Garsas“. Jie suprojektavo visą kompleksą – šalia pastato, jo viduje sukūrė skirtingo mastelio ir funkcijų viešosios erdves: formuojami 2 skverai, kurdoneras, vidinis kiemas — buvusio kino centro „Garsas“ įspaudas, kuris sykiu yra ir pastato vidaus ekspozicinių erdvių tęsinys. Dinamiška pastato forma kuriama reaguojant į aplinkinį užstatymą, jo mastelį, S. Eidrigevičiaus kūrinių motyvus, Kranto, Respublikos gatvių ir Senvagės sankirtą.

Kaip ir „Arches“, jie „brėžė“ aktyvią jungtį tarp Respublikos ir Kranto gatvių bei akcentavo, kad Kranto gatvė – potenciali Panevėžio kultūros alėja, kurioje jau dabar veikia nemažai kultūros „taškų“, ateityje jų planuojam dar daugiau. „Ši gatvė galėtų tapti lėtesnio judėjimo ir didesnių kultūrinių atrakcijų gatve“, – sako architektai.

4. Jungtinis Panevėžio architektų kolektyvas, pasivadinęs komanda „Iš arčiau“ (A. Narkevičius, A. Gabrėnas, V. Stankevičius, A. Gabrėnienė, D. Malinauskas), menų centrui ieškojo kitos vietos mieste, ne kino centro „Garsas“ erdvėje. Buvo pasirinkta esamų Santuokų rūmų teritorija – visų pirma dėl to, kad šis kvartalas taip ir liko išdarkytas po istorijos lūžių, o vieta patraukli, nes plyti šalia judrios Respublikos gatvės, kurioje tai pat stovi ne vienas muziejus, kultūros objektas. Tai būtų sudėtingas kompleksas, suaudžiantis į vieną skirtingų istorijos epochų, skirtingos architektūrinės raiškos tūrius.

Panevėžiečių architektų grupė, pasijuokdama iš šiuolaikinių technologijų, supaprastinusių procesus, pasiūlė net alternatyvą ištaigingiems Santuokų rūmams juos keičiant į „išmaniąsias santuokos dėžutes“, įrengtas patogiose miesto vietose, kuriose, paspaudus kelis mygtukus, be jokių didelių formalumų, užregistruojama dviejų žmonių sąjunga.

Ekspertai brėžė punktyrus architektūriniam konkursui

Po komandų darbų pristatymų žodį tarė kūrybinių dirbtuvių ekspertai: urbanistė doc. dr. Dalia Dijokienė ir architektas, portalo „pilotas.lt“ vadovas Audrys Karalius.

D. Dijokienė, apžvelgdama komandų darbus, pripažino, jog visų kolektyvų projektai galėtų būti realizuotini, kiekvienas demonstruoja vertingų idėjų, todėl, projektų mintis sujungus į viena, galima gauti tikrai gerą rezultatą. Buvo pabrėžta, kad stambiam objektui reikalinga vieša erdvė aplink jį, kuri taptų ir urbanistinės struktūros trūkstama dalimi. Pastaroji buvo plačiau vystyta studijų „Arches“ ir „METRO architektūra“ darbuose.

Dėl Panevėžio architektų darbo, ekspertės nuomone, turėtų padėti apsispręsti miesto administracija – kuris neracionaliai naudojamas pastatas turėtų transformuotis į SEMC.

D. Dijokienė prisipažino, kad tarpinio aptarimo metu, balandžio mėnesio viduryje, buvo atidėjusi į šalį scenarijų apie esamo kino centro „Garsas“ pastato rekonstrukciją, bet, pamačiusi studijos „Processoffice“ analizę, nuomonę pakeitė. Šiek tiek abejonių kelia tik pastato konstruktyvo patvarumas – ekspertė rekomendavo atlikti pastato konstrukcijų ekspertizę. Dėl šios minties jai antrino ir kitas šių kūrybinių dirbtuvių ekspertas – A. Karalius.

A. Karalius savo trumpoje apžvalgoje po darbų pristatymo tikino, kad apsispręsti sunkiau. Jis palankiai komentavo studijų „Arches“, „METRO architektūra“ ir „Processoffice“ projektus, rekomendavo tolesniuose etapuose likti kino centras „Garsas“ teritorijoje, mat čia susidaro skirtingų interesų trajektorijų mazgas, o kuo daugiau kryžiuojasi įvairūs interesai, tuo geriau, nes tai reiškia ir gausesnį lankytojų ratą. Ar gali būti geresnis vietos pagerinimas ir didesnė sėkmė kultūros objektui, retoriškai klausė A. Karalius. Architektas atkreipė dėmesį ir pasiūlė įvertinti Panevėžio miesto dydį, kultūrinį judrumą, kad naujasis menų centras ilgam neliktų per dideli marškinėliai miestui.

Organizatorių nuotr.

Diskusijoje spręsti svarbūs klausimai

Po dalyvių ir ekspertų pasisakymų klausimų ir nuomonių estafetę perėmė Architektūros kokybės vystymo asociacijos pirmininkė, architektūrologė Aida Štelbienė, kuri moderavo diskusiją. Diskusijoje grįžta prie renginio pradžioje iškeltų pagrindinių klausimų: vieta (kurią vietą mieste turėtų užimti SEMC), dydis (kokio dydžio turėtų būti menų centro pastatas). Su pastaruoju siejasi ir klausimas apie funkcijas centre. Dar reikėjo klausti savęs, ar šis kelias pagerina vietą. Finale – svarbiausi klausimai: koks turėtų būti menų centro pavadinimas ir kas atspindėtų Stasio Eidrigevičiaus esybę.

Susirinkusieji sutarė, kad tarptautinės svarbos centras turėtų užimti deramą vietą mieste – kultūros kryžkelėje, gal net tarptautinėje. Dėl dydžio, nors kūrėjams stigo tikslių faktų ir skaičių, buvo gautas aiškus atsakymas – „Garso“ vietoje, su esamu pastatu ar be jo, gali būti pastatytas nuo 3500 iki 10000 kv. m ploto pastatas. Toliau klausimas entuziastų grupei – kokių paskirčių centras bus? Sutarta, kad tai būtina išsiaiškinti iki organizuojant architektūrinį konkursą, antraip konkursiniams darbams taip pat pristigtų išbaigtumo.

Į kūrybinių dirbtuvių rezultatų aptarimą Panevėžio apskrities G.Petkevičaitės–Bitės viešosios bibliotekos konferencijų salėje, pakeliui į Kauną iš Latvijos nacionalinio dailės muziejaus, užsukęs Lietuvos dailės istorikas, muziejininkas, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius, Stasio Eidrigevičiaus draugas Osvaldas Daugelis siūlė neapsiriboti dailės funkcija: „Pagalvokite apie tokias papildomas paskirtis kaip koncertų ar kino salės, nes edukacija jau seniai tapo ne kita funkcija, o pagrindinės paskirties natūrali tąsa, kuria užsiima kiekvienas solidesnis kultūros centras ar pažangesnė biblioteka.“

Panevėžio miesto savivaldybės projektų vadovė Lina Blažytė atsakė, kad kaip tik šiuo metu yra dirbama prie išplėstinės menų centro veiklų koncepcijos, ir dabar yra pats metas išsakyti savo nuomones, pastabas, miesto poreikius.

Visas kūrybines dirbtuves aktyviai stebėję ir renginiuose bei apklausoje dalyvavę kino centro „Garsas“ šalininkai nepraleido progos pasiteirauti, ar liks kinas istorinėje vietoje. Panevėžio miesto meras R. M. Račkauskas patikino, kad, kad kino rodymas taip pat bus integruotas į menų centro veiklą, tačiau vargu, ar tai bus atskira įstaiga.

Visi vieningai sutarė, kad naujasis menų centras turėtų būti išskirtinis, novatoriškas įvykis Lietuvos, o ir viso Baltijos regiono ar pasaulio, kontekste.

Organizatorių nuotr.

Apibendrinimas

Kūrybinės dirbtuvės atliko savo vaidmenį Stasio Eidrigevičiaus menų centro kūrybiniame procese: jos nepateikė galutinių atsakymų, tačiau aktualizavo ne vieną svarbų klausimą, įvardijo kylančias problemas, ištyrė galimus menų centro architektūros vystymo scenarijus ir sudėliojo pagrindines judėjimo gaires.

Apžvelgus kūrybinių dirbtuvių rezultatus, pasiūlymus, pastabas, įvertinus ekspertų išvadas ir poreikius, bus skelbiamas architektūrinis Stasio Eidrigevičiaus menų centro konkursas.

Svarbu tik iš akių neišleisti paties menininko paveikslo – ieškoti sąlyčių su juo, jo vaizduote ir jo asmenybe. Kaip viename laiškų rašo S. Eidrigevičius, „būsimasis pastatas turi tapti naujos, įdomios architektūros pavyzdžiu, įvykiu architektūros pasaulyje, Panevėžio centrine akimi, svarbiu tarptautinėje panoramoje; pastato forma turi iškilti virš miesto lyg malūno bokštas, lyg naujos bažnyčios siluetas, jis negali ištirpti miesto pilkumoje, negali suvienodėti. Čia toks mano mąstymas, toks noras, toks siekimas, toks prašymas, toks maldavimas, toks kelias, toks švyturys.“

Su kūrybinių dirbtuvių rezultatais galite susipažinti Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Atrijaus terasoje iki 2017 m. birželio 30 d. veiksiančioje parodoje. 

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.