Blog

Kuo gyvena statybų sektorius

Statybų sektorius
SA.lt archyvo nuotr.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informavo, kad statybų sektoriaus įmonės ne tik deklaruoja didesnes pajamas, bet ir pradeda mokėti darbuotojams didesnius atlyginimus. 2018 metų pirmąjį pusmetį, palyginti su 2017 metų pirmuoju pusmečiu, statybų sektoriaus įmonių deklaruojamos pajamos padidėjo 34 mln. eurų, o vidutinis darbo užmokestis per tą patį laikotarpį išaugo 15 procentų.

Statybų sektorius šįmet – viena iš keturių VMI prioritetinių sričių, kuriai, siekiant sumažinti pajamų apskaitymo bei mokesčių vengimo mastą, skiriamas ypatingas dėmesys. Per 2018 metų septynis mėnesius VMI statybų įmonėse jau atliko 248 patikras, kurių metu priskaičiuota daugiau kaip 1,18 mln. eurų papildomai mokėtinų mokesčių.

„Vienas dažniausių pažeidimų statybų įmonėse yra pajamų slėpimas, neišrašant sąskaitų už suteiktas paslaugas. Patikrinimų metu mokesčių mokėtojai papildomai išrašė sąskaitų daugiau nei milijonui eurų. Nustatyta atvejų, kuomet įmonės statybines medžiagas ir prekes vežė į objektus, kuriuose buvo vykdomi ar vykdyti statybos darbai, tačiau jos nesugebėjo pateikti atliekamų ar jau baigtų darbų dokumentų – sutarčių, išrašytų PVM sąskaitų faktūrų“, – apie bandymus nuslėpti mokesčių pasakojo VMI prie FM Kontrolės departamento direktorė Eglė Ramanauskienė.

Per pirmąjį šių metų pusmetį vykdydama statybų sektoriaus kontrolę VMI taip pat nustatė 26 nelegalaus darbo atvejus, įmonėms skirtos administracinės baudos. Statybos objektuose dirbantys žmonės neturėjo veiklos dokumentų, t. y. verslo liudijimų ar individualios veiklos pažymos, dirbo ne visą darbo dieną ar neapmokamų atostogų metu, o atlyginimai jiems buvo mokami vokeliuose.

„Pasitaiko ir tokių situacijų, kai įmonė sudaro darbuotojo nuomos sutartį su Ukrainoje registruotu mokesčių mokėtoju ir už suteiktą darbuotojo nuomos paslaugą bendrovei deklaruoja sumokanti 2 tūkst. eurų. Įdomu tai, kad už tą patį darbą sumokama kone penkiskart daugiau nei mokama darbo užmokesčio savo darbuotojams (įmonės darbuotojams mokamas 410 eurų atlyginimas). Už suteiktas paslaugas įmonė teigia atsiskaitanti grynaisiais pinigais, dalį pervedanti banko pavedimu. Kyla pagrįstų įtarimų, kad grynieji pinigai galiausiai nepasiekia Ukrainos darbuotojų nuomos bendrovės ir taip įmonėje atsiranda neoficialių pinigų mokėti darbo užmokestį vokeliuose saviems darbuotojams“, – pasakoja E. Ramanauskienė.

SA.lt archyvo nuotr.

VMI akiratyje šiais metais iš viso atsidūrė 880 statybų sektoriaus įmonių. Iš jų apie 700 mokesčių mokėtojų, š. m. liepos pradžioje buvo išsiųsti laiškai, raginantys peržiūrėti pateiktų PVM deklaracijų duomenis. Laiškai minėtas įmones pasiekė dėl to, kad jų PVM atotrūkis, lyginant su kitų tą pačią veiklą vykdančių įmonių, yra gerokai didesnis. Šiais laiškais VMI visų pirma siekia bendradarbiauti ir leisti įmonėms pačioms pasitaisyti. Galimai rizikingi mokesčių mokėtojai taip pat yra kviečiami į VMI pokalbiams, jų prašoma pagrįsti veiklos rodiklius. Kai verslininkai nesugeba pagrįsti įmonės veiklos rodiklių ar įtarimus sukėlę rodikliai nepakinta – taikomos kontrolės procedūros.

VMI pažymi, kad per 2017 metus apie pažeidimus statybų sektoriuje iš gyventojų gauta daugiau nei 350 pranešimų.

Šiuo metu kaip tik pradedamos svarstyti statybų sektoriui aktualios aplinkos ministro Kęstučio Navicko pristatytos Statybos įstatymo pataisos, kuriomis siūloma suteikti daugiau galimybių visuomenei gauti informacijos apie statomus statinius.

Teikiamomis pataisomis siekiama įtvirtinti, kad visuomenė turi būti informuojama apie statybą leidžiančių dokumentų išdavimą, sudarant sąlygas jai stebėti statybos procesą ir įsitraukti į sprendimų priėmimą ginant savo teisę gyventi tinkamoje sveikatai bei gerovei aplinkoje.

Šiuo metu Statybos įstatyme nėra įtvirtinta pareiga informuoti visuomenę apie statybą leidžiančių dokumentų išdavimą. „Statybos įstatyme nenustatyta, kokie duomenys ir dokumentai, išdavus statybą leidžiantį dokumentą, gali būti viešinami, kokius duomenis viešinti draudžiama ir kada viešinimas turi būti baigiamas. Todėl dažniausiai informacijos gavimas apie vykdomą statybą yra sudėtingas ir ilgai trunkantis procesas, o tai apsunkina galimybę asmenims ginti savo teisėtus interesus“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte.

Pagal siūlomas naujas nuostatas statybą leidžiantis dokumentas būtų laikomas išduotu ir galiojančiu, kai apie jo išdavimą informuojama visuomenė, t. y. statybą leidžiantis dokumento duomenys yra pirmą kartą paskelbiami.

Pasak projekto iniciatorių, siūlomais pakeitimais bus sukurtos galimybės visuomenei ginti teisę gyventi tinkamoje sveikatai ir gerovei aplinkoje, gaunant šios teisės įgyvendinimui būtiną informaciją apie statomus statinius.

Po pristatymo už teisės aktų pakeitimus balsavo 73 Seimo nariai, prieš – 5, susilaikė 27 parlamentarai. Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Aplinkos apsaugos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti spalio 9 d.

VMI ir AM inf.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.