Blog

Kritika išpopuliarėjusiam biuro tipui – darbuotojai juose jaučiasi prasčiau

„Darnaus miesto laboratorija“
„Darnu Group“ nuotr.

Tiek Lietuvoje, tiek įvairiose kitose valstybėse atlikti tyrimai atskleidžia daug pastabų sparčiai išpopuliarėjusiems atviriems biurams – darbuotojai juose jaučiasi prasčiau. Krenta tokiuose ofisuose dirbančiųjų motyvacija, pats darbas mažiau džiugina ir netgi sutrinka sveikata. Tačiau specialistai ramina: šios problemos – išsprendžiamos.

Biuro tipo poveikis darbuotojų savijautai ir darbo rezultatams pasaulyje nagrinėjamas jau ne vieną dešimtmetį. Nors keliami klausimai – skirtingi, daugelio tyrimų rezultatai yra panašūs: dirbdami atvirose erdvėse, žmonės savo darbą mėgsta mažiau.

Bendrovės „Darnu Group“ įsteigta „Darnaus miesto laboratorija“ kartu su ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto tyrėjomis aiškinosi, kaip biuro tipas gali paveikti įmonės veiklos rezultatus ir kaip juos pagerinti. Tyrimo metu ne tik apklausti darbuotojai Vilniuje ir Kaune, bet ir išsamiai apžvelgta pasaulinė su tuo susijusių tyrimų literatūra.

Pokyčius vertina neigiamai

JAV ir Europoje ne sykį tirta, kaip keičiasi darbuotojų savijauta bei požiūris į darbą, uždarą biurą iškeitus į atvirą. Rezultatai rodo, jog po persikraustymo sumažėja tiek bendras pasitenkinimas darbu, tiek motyvacija stengtis. Ypač ryškūs pokyčiai matomi vadovų, aukštesnės kvalifikacijos specialistų savijautoje.

Mokslininkių apžvelgtuose tyrimuose paprastai išskiriami 7 dažniausiai pasitaikantys biurų tipai: individualus uždaras biuras, bendro naudojimo uždaras biuras (2-3 žmonės), nedidelis atviras biuras (4-9 žmonės), vidutinio dydžio atviras biuras (10-24 žmonės), didelis atviras biuras (daugiau nei 24 žmonės), lankstus biuras ir mišrus biuras.

Tyrimai parodė, kad tiek emocinės sveikatos būklė, tiek ir pasitenkinimo darbu lygis skirtinguose biuro tipuose yra nevienodas. Žemiausiai emocinė sveikata buvo įvertinta vidutinio dydžio ir mažuose atviro tipo biuruose, o geriausiai – individualiuose uždaruose ir lankstaus tipo biuruose.

Tokioje aplinkoje bei bendro naudojimo uždaruose kabinetuose nustatytas ir aukščiausias pasitenkinimo darbu lygis. Mažiausiai darbu patenkinti buvo žmonės, dirbantys mišriuose ir vidutinio dydžio atviruose biuruose.

„Svarbu pastebėti ir tai, kad dauguma apklaustųjų tvirtina, jog darbas atvirose patalpose paskatino didesnius ar dažnesnius sveikatos sutrikimus. Prasta darbuotojų savijauta – jau savaime didelė problema, tačiau ji dar labiau padidėja dėl išaugusio nedarbingumo: atviras biuras gali tapti dažnesnio darbuotojų nepasirodymo darbe priežastimi“, – sako viena iš tyrimo autorių prof. dr. Rūta Kazlauskaitė.

Mažėja noras bendradarbiauti

Atvirus biurus įmonės renkasi ne tik taupydamos erdvę – dažnai tikima, kad darbas kartu paskatins bendradarbiavimą: informacijos mainus, savitarpio pagalbą. Tai iš tiesų veikia biuruose, kuriuose dirba laisvai samdomi specialistai ar verslininkai – galimybę bendradarbiauti su kitais toje pačioje patalpoje veikiančiais talentais jie vertina itin teigiamai. Tačiau samdomų darbuotojų situacija – kiek kitokia.

„Noras bendradarbiauti mažėja. Tai gali būti susiję su tuo, jog, dirbdami atvirose patalpose ir nuolat būdami tarp kolegų, žmonės jaučia mažiau privatumo, aplinkoje yra daugiau triukšmo, prastėja kitų aplinkos veiksnių ir net žmonių vertinimas“, – pastebi ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto tyrėja doc. dr. Ieva Augutytė-Kvedaravičienė.

Vieno iš atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad nedideli atviro tipo biurai bei „karštos darbo vietos“ (kai ta pačia vieta naudojasi keli darbuotojai) itin reikšmingai mažina norą bendradarbiauti. Labiausiai bendradarbiauti su kolegomis buvo linkę mišraus tipo biuruose dirbantys žmonės.

Kito JAV atlikto eksperimento rezultatai parodė, kad biuro tipas yra susijęs su pasitenkinimu tiesioginiais vadovais ir kolegomis. Darbuotojams persikrausčius iš uždaro tipo biurų į atvirus, tiek jų pasitenkinimas vadovais, tiek kolegomis sumažėjo.

Darbas bendrose patalpose kenkia ir tiesioginiams veiklos rezultatams: tyrimai rodo, jog darbuotojams yra žymiai sunkiau susikoncentruoti, didėja išsiblaškymas, mažėja atliekamo darbo kiekis.

Svarbu kurti privatumo jausmą

„Matome, kad į naujus biurus besikeliančios įmonės šiandien aktyviai ieško sprendimų. Tiek ofiso išplanavimas, tiek papildomų erdvių kūrimas – visi šie žingsniai padeda spręsti atvirų biurų keliamas problemas“, – teigia vienos didžiausių Lietuvoje erdves gyvenimui, darbui ir poilsiui kuriančios bendrovės „Darnu Group“ turto valdymo direktorius Linas Savickas.

Jo teigimu, didinti darbuotojų privatumą padeda pertvaros, augalai, net – meno kūriniai. Kokybiškam darbui itin svarbu užtikrinti papildomas erdves: tylos zoną ar – priešingai – uždarą pokalbių telefonu patalpą.

Eksperto žodžius patvirtina ir Lietuvoje atliktas darbuotojų savijautos tyrimas: didžiausia savo darbo vietos problema vilniečiai bei kauniečiai šiandien įvardija privatumo trūkumą (jis gerokai labiau jaučiamas atviruose biuruose), o efektyviausiu sprendimu laiko papildomų patalpų kūrimą.

Populiariausios – ramaus darbo, poilsio ir bendravimo, geras emocijas kuriančios patalpos. Dirbdami biuruose, kuriuose viena ar kelios iš tokių patalpų yra įrengtos, specialistai savo pasitenkinimą darbu vertino pastebimai geriau.

„Svarbus ir dar vienas aspektas: jei darbuotojai visą dieną leidžia bendroje erdvėje, gerą savijautą užtikrinti padeda galimybė pertraukas leisti ramioje aplinkoje, gamtoje. Todėl miestuose tam kuriamos erdvios terasos, žaliosios zonos, formuojami nedideli parkai netoli biurų pastatų“, – sako L. Savickas.

„Darnu Group“ inf.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.