Blog

Kokios viešosios infrastruktūros renovacijos tikėtis?

Energinis naudingumas
Evgenia Levin nuotr.

Reikalavimas siekti aukštesnio energinio naudingumo bent kol kas aplenkia modernizuojamus pastatus. Atnaujinamiems viešiesiems pastatams, kaip ir daugiabučiams, galioja tas pats reikalavimas – pasiekti energinio naudingumo C klasę. Portalo „SA.lt“ kartu su partneriu Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA) organizuotoje konferencijoje „Viešosios infrastruktūros atnaujinimas. Energinis efektyvumas“ diskutuota, ar teisinga tokia taktika ir kaip turėtų būti elgiamasi modernizuojant viešuosius pastatus. Specialistai sutaria – valstybė modernizuodama jai priklausantį turtą turėtų rodyti pavyzdį.

Energinis naudingumas – švaresnei aplinkai

Jungtinių Tautų Energetikos departamente, Kopenhagos būstinėje, dirbantis ir už energetikos sektoriaus vystymą globaliu mastu atsakingas dr. Romanas Savickas teigė, kad ne be pagrindo pastaruoju metu daug kalbama apie energinį naudingumą. Dažnai būtent jis laikomas vienu efektyviausių būdų pasiekti ekonominę gerovę ir turėti švarią supančią aplinką. Energinis naudingumas yra patvirtintas kaip vienas pagrindinių Darnaus vystymosi tikslų (SDG7), kuriuo energinį naudingumą iki 2030-ųjų siekiama padvigubinti. Nors pasiektas progresas ir nemažas, tačiau, R. Savicko žodžiais, pokyčiai per maži, kad iki 2050-ųjų būtų galima pasiekti ne didesnį nei 2 laipsniai temperatūros pakilimą, kaip kad numatyta Paryžiaus klimato kaitos susitarime.

Kalbant apie energijos vartojimą pastatuose, dažniausiai labai ribotai mąstoma tik apie sienų apšiltinimą ir langų keitimą.dr. Romanas SAVICKAS

Energinį naudingumą padidinti galima keliais būdais: didinant atsinaujinančiosios energijos vartojimą arba (ir) didinant energinį naudingumą pastatuose.

„Kalbant apie energijos vartojimą pastatuose, dažniausiai labai ribotai mąstoma tik apie sienų apšiltinimą ir langų keitimą, tačiau energijos vartojimą pastatuose galima sumažinti pasitelkus tiek pasyviąsias priemones, tokias kaip sienų, stogo šiltinimas, langų, durų keitimas, tiek aktyviąsias priemones, pavyzdžiui, šilumos punkto rekonstrukcija, šildymo, karšto vandens sistemos balansavimas, reguliavimo automatikos, termostatinių ventilių, šilumos apskaitos kiekvienam galutiniam vartotojui įrengimas“, – aiškino dr. R. Savickas.

Renovacijos pridėtinė vertė

Dr. Romanas Savickas. Evgenia Levin nuotr.

Dr. Romanas Savickas. Evgenia Levin nuotr.

Neigiamą įtaką aplinkai galima sumažinti mažiau vartojant pirminės energijos išteklių ir daugiau atsinaujinančiosios bei atliekinės energijos.

Atsinaujinančiąją energiją galima gaminti tiesiogiai pastate arba visai energetinei sistemai centralizuotu būdu. Atsinaujinančiosios energijos gamyba tiesiogiai pastate, anot R. Savicko, įmanoma, tačiau viena pasitaikančių problemų, kad miesto pastatuose jos taikymo galimybės ribotos. Pavyzdžiui, dangoraižio stogo plotas ribotas, o mažos apimties vietinis gamybos ir panaudojimo efektyvumas pastate yra sąlyginai mažesnis. Atsinaujinančiosios energijos gamyba visai energetinei sistemai centralizuotu būdu yra kur kas efektyvesnė. Kaip vieną įdomiausių ir inovatyviausių pavyzdžių R. Savickas pateikė „Amazon“ buveinės pastatą Sietle. Jis – visapusiškai integruota energetinė sistema.

Anot specialisto, renovavus pastatus, iki minimumo sumažinamas energijos kiekis pastatų šildymui arba vėdinimui (visiškai išvengti energijos vartojimo nepavyks, nes vėdinimui ji vis tiek bus naudojama), lėšos, anksčiau skirtos importuojamam kurui, gali būti skirtos pastatų renovacijai, todėl lieka cirkuliuoti šalies viduje. Šių priemonių įgyvendinimas sukuria naujų darbo vietų, nyksta priklausomybė nuo importuojamo kuro, likęs reikalingas energijos kiekis užtikrinti pastato energetiniams poreikiams kainuotų minimaliai, atpigtų pastato kasdienės priežiūros išlaidos, sumažėtų energijos kiekis pastato vėsinimui.

Investicijos į energinį naudingumą įvairuoja

Evgenia Levin nuotr.

Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus, reikia didinti investicijas į energinį naudingumą. 2015 m. jos pasiekė 220 mlrd. dolerių. Visgi finansinė aplinka nėra pati palankiausia. Daugumoje pasaulio šalių finansinės institucijos nedaug žino apie energijos naudingumo projektus, be to, juos laiko rizikingesniais, palyginti su kitais verslo projektais. Vertinant globaliai, finansinė aplinka ir paskolos yra palankesnės energijos naudingumo projektams viešajame sektoriuje nei gyvenamuosiuose pastatuose. Pavyzdžiui, energijos kaina energijos naudingumo projektų atsiradimą skatina, tačiau nepakankamai. Žinoma, kiekvienoje šalyje situacija skiriasi.

Tiesioginis energijos naudingumo projektų finansavimas dažnai yra pagrindinė finansinė priemonė, tačiau ne visuose regionuose. Pavyzdžiui, Ukrainoje ir Kaukazo regione svarbiausi finansiniai donorai, Kroatijoje – energinio naudingumo fondai, Šiaurės Amerikoje svarbus finansavimas pasitelkus modelį.

Mokestinės paskatos ir paskolos su žemomis palūkanomis taip pat yra vienos svarbiausių priemonių didinant energijos naudingumą, tačiau reikia nepamiršti šalia to taikyti ir griežtesnius energijos naudingumo standartus, teisės aktus ir investicijų rizikos sumažinimą per Vyriausybės garantijas.

Svarbiausi specifiniai veiksniai, didinantys investicijas į energijos naudingumo projektus, kiekvienai šaliai dažniausiai yra skirtingi ir priklauso nuo konkrečios valstybės situacijos.

Kokios paramos tikėtis?

VIPA Paramos programų skyriaus vadovė Vaida Lauruševičienė. Evgenia Levin nuotr.

VIPA Paramos programų skyriaus vadovė Vaida Lauruševičienė. Evgenia Levin nuotr.

VIPA Paramos programų skyriaus vadovė Vaida Lauruševičienė konferencijoje kaipsyk pristatė šiuo metu teikiamas finansavimo galimybes modernizuojant viešąją infrastruktūrą. Iš jų svarbios yra paskolos centrinės valdžios viešiesiems pastatams, taikant tiek tiesioginio skolinimosi modelį, tiek ETPT (ESCO) modelį (paskoloms numatyta 65 mln. eurų).

ESCO (ETPT) modelio esmė – didžiausias energijos sutaupymų efektas pastato valdytojui nepatiriant didelių pradinių investicijų naštos ir perkeliant projekto vykdymo rizikas privačiam partneriui. Pagrindiniai reikalavimai valdytojams – energinio naudingumo klasė D ir žemesnė, pasiekiama ne mažesnė kaip C energinio naudingumo klasė, pastatą numatoma naudoti pagal paskirtį ne trumpiau kaip 10 metų, siekiama ne mažiau kaip 30 proc. sumažinti energijos suvartojimą pastate.

Taip pat galimos ir kitos inovatyvios priemonės – grąžinamoji subsidija ir garantijos gatvių apšvietimui. Sukauptas ir savivaldybių pastatų fondas (jis siekia 17 mln. eurų ES fondų lėšų).

Savivaldybėms arba jų paskirtiems subjektams teikiama iki 100 proc. projekto vertės paskola, ETPT įmonėms – iki 80 proc. projekto vertės.

VIPA Investicijų ir plėtros skyriaus ekspertė Renata Padalevičiūtė. Evgenia Levin nuotr.

VIPA Investicijų ir plėtros skyriaus ekspertė Renata Padalevičiūtė. Evgenia Levin nuotr.

VIPA Investicijų ir plėtros skyriaus ekspertė Renata Padalevičiūtė kalbėjo apie naujas finansavimo galimybes modernizuojant viešąją infrastruktūrą iki 2020 metų. Vienas instrumentų – Kultūros paveldo fondas, kurio vertė – 5,2 mln. eurų ES lėšų. Planuose – vandentvarkos fondas, Investavimo platforma energijos energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityje.

Bendrovės „Mano būstas“ Rinkų vystymo departamento direktorė Sigita Balionytė ir „Cityservice Engineering“ Energijos taupymo grupės vadovas Šarūnas Šetikas pristatė ETPT modelį, taip pat energetinio audito ir auditorių kompetencijos svarbą įgyvendinant viešosios infrastruktūros atnaujinimo projektus.

„IMI Hydronic engineering“ direktorius Antanas Valančius konferencijoje kalbėjo apie šildymo sistemų reguliavimo specifiką viešuosiuose pastatuose.

Bendrovės „Rockwool“ projektų vadovas Nerijus Jaras pristatė efektyvius, energiją taupančius sprendimus renovacijai.

Evgenia Levin nuotr.

Praleidusius pirmąja „SA.lt“ konferenciją, pranešimus kviečiame žiūrėti vaizdo įrašuose:

„VIPA teikiamos finansavimo galimybės modernizuojant viešąją infrastruktūrą 2014–2020 m.: šiuo metu esantys produktai“.
Pranešėja Vaida Lauruševičienė, VIPA Paramos programų skyriaus vadovė.

„VIPA: naujos finansavimo galimybės modernizuojant viešąją infrastruktūrą 2014–2020 m.“
Pranešėja Renata Padalevičiūtė, VIPA Investicijų ir plėtros skyriaus ekspertė.

„Energinio efektyvumo paslaugų proveržis: nuo privataus iki viešojo sektoriaus“.
Pranešėjai Šarūnas Šetikas, „City service Engineering“ Energijos taupymo grupės vadovas ir Sigita Balionytė, „Mano būstas“ Rinkų vystymo departamento direktorė.

„Šildymo sisitemų reguliavimo specifika viešuosiuose pastatuose“.
Pranešėjas Antanas Valančius, „IMI Hydronic engineering“ direktorius.

„Efektyvūs, energiją taupantys sprendimai renovacijai“.
Pranešėjas Nerijus Jaras, bendrovės „Rockwool“ projektų vadovas.

„Aktyvių ir pasyvių sistemų bilaterali įtaka pastato ir jo šilumos / vėsinimo šaltinių energiniam efektyvumui“.
Pranešėjas dr. Romanas Savickas (VGTU).

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.