Blog

Kokias praeities ir dabarties istorijas pasakoja Lazdynai?

Lazdynai
Kosto Kajėno nuotr.

Lazdynai, juosiami kontrastingo gamtinio reljefo, yra vienas pirmųjų ir didžiausių Vilniaus gyvenamųjų rajonų. Projektuodami naująjį gyvenamąjį rajoną architektai V. E. Čekanauskas, V. Brėdikis, V. Balčiūnas ir G. Valiuškis išsaugojo didelę dalį miško. Jų sukurtos viešosios rajono erdvės ir želdynai išliko iki šių dienų. Ne mažiau svarbūs ir įdomūs yra tik dalinai išlikę mažosios architektūros elementai – nutiesti takai, įrengti suoliukai, lauko šviestuvai, vaikų žaidimų aikštelės, netgi meno kūriniai – skulptūros, tapusios orientyrais ir estetiniais akcentais. Šiais metais Lazdynams minint 50-tąjį įkūrimo jubiliejų forume kviečiama ne tik susipažinti su Lazdynų išskirtiniais bruožais, vietos dvasia ir jos pokyčiais laikui bėgant, bet ir išgryninti ateities perspektyvas.

XX a. II p. architektūra susilaukia vis daugiau susidomėjimo tiek dėl architektūrinių sprendimų, tiek dėl laiko dvasios ir nematerialių verčių, kurios juos praturtina. Lazdynai – vienas unikaliausių sovietmečio gyvenamųjų rajonų, pastebėti ir amžininkų, ir vėlesnių tyrėjų.

Prieš penkis dešimtmečius pastatyti Lazdynai tuo metu buvo vertinti kaip gyvenamasis rajonas su savita naujos miesto dalies struktūra, pagrįsta istorinės raidos ypatumais. Už natūralių gamtos barjerų (vandenų, kalvų, želdynų) besikuriančių Lazdynų žavesys buvo motyvuojamas savo „giliai įprasmintu humanizmu“: rajono funkcinis zonavimas, aptarnavimo sistema, ypač ryškiai išskirti pėsčiųjų ir transporto srautai, pirmenybę teikiant pastariesiems, architektūros ir landšafto santykis. Įdomu yra tai, kad 8 dešimtmetyje atlikus sociologinius tyrimus paaiškėjo, kad net 91,6 proc. gyventojų liktų gyventi Lazdynuose, net jei būtų pasiūlyta persikelti kitur. Kituose sovietmečiu statytuose gyvenamuosiuose rajonuose tokių gyventojų procentas buvo ženkliai mažesnis.

1974 m. Lazdynai buvo apdovanoti aukščiausiu to meto apdovanojimu Sovietų sąjungoje, kuris pirmą kartą buvo skirtas už masinės statybos gyvenamąjį rajoną. 1993 m. Lazdynai buvo pripažinti kultūros paveldo vietove ir įrašyti į Kultūros vertybių registrą dėl architektūrinių ir urbanistinių sprendimų. Iki šiol rajonas saugomas dėl istorinės reikšmės, unikalaus kraštovaizdžio ir želdynų.

Istorija verčia didžiuotis, kad ir sunkiais laikais bei turint ribotus išteklius lietuvių architektams pavyko sukurti kažką išskirtinio urbanistikoje. Visgi, šiandien reikėtų kalbėti ir apie tai, ką šis gyvenamasis rajonas mums reiškia šiais laikais, kaip pasikeitė Lazdynų ir sovietinio modernizmo architektūros vertinimas plačiąja prasme ir kokia ateitis jų laukia.

Lazdynai 1973 m. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Lazdynai 1973 m. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Rugsėjo 10 d. Lazdynų „Ryto“ bendruomenė, bendruomenė „Jonažolių kaimas“ ir Lazdynų seniūnija, minėdami Lazdynų 50-mečio jubiliejų, kviečia visus lazdyniečius ir šio gyvenamojo rajono mylėtojus į forumą-diskusiją „Lazdynų praeities istorijos ir ateities vizijos“.

Forumo I sesijoje bus apžvelgiama Lazdynų gyvenamojo rajono statybų pradžia, tikslai ir išskirtinumas. Kodėl šis gyvenamasis rajonas kelia vis daugiau susidomėjimo? Kodėl jis grįžta arba, tiksliau sakant, atsirado turizmo žemėlapyje? Forumo II sesijoje bus siekiama aptarti dabartinius Lazdynus. Kas yra aktualu šiandien? Kokie yra vietos bendruomenės lūkesčiai ir santykis su gyvenamąja aplinka? Kokia ateitis laukia šio gyvenamojo rajono? Ar jis vis dar išskirtinis, ar eilinis sovietinis rajonas? Kaip turėtume traktuoti naujos statybos kvartalą, kuriame įsikūrusi bendruomenė „Jonažolių kaimas“? Ar tai Lazdynų dalis?

Į šiuos ir kitus klausimus bandys atsakyti gerai pažįstami XX a. architektūros ir urbanistikos tyrėjai – architektūros istorikė, humanitarinių mokslų daktarė ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prof. dr. Marija Drėmaitė; architektė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoja dr. Viltė Janušauskaitė; architektas ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantas Matas Šiupšinskas; sociologė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytoja, besidominti miesto studijomis, žmogaus ir architektūros santykiu dr. Dalia Čiupailaitė; paveldosaugininkas Gytis Oržikauskas. Renginyje dalyvaus ir diskutuos „Gatvės gyvos“ įkūrėjas Albertas Kazlauskas; architektas-urbanistas Augis Gučas; Lazdynuose esančios skulptūros „Rytas“ autorius Gediminas Karalius; architekto V. E. Čekanausko dukra Monika Čekanauskaitė; Lazdynų bibliotekos vyr. bibliotekininkė Dalia Abromavičienė; bendruomenės „Jonažolių kaimas“ pirmininkas Virmantas Baronaitis; Lazdynų seniūnaitis Mindaugas Bučys; architektas, Kultūros paveldo centro direktorius Virgilijus Kačinskas; Vilniaus bendruomenių asociacijos pirmininkas, Užupio respublikos ministras pirmininkas Sakalas Gorodeckis.

Renginys vyks rugsėjo 10 d. 16 val., Vilniaus Lazdynų mokykloje, Žėručio g. 4.

Daugiau informacijos – www.facebook.com/RytoBendruomene/

Lazdynų „Ryto“ bendruomenės inf.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.